Pažeidžiamų grupių teisių apsauga yra viena iš prioritetinių ŽTSI veiklos sričių. Žemiau rasite informaciją apie tyrimus, strategines bylas ir kitas ŽTSI veiklas šioje srityje.
2013 m. gegužės 6 d. ŽTSI kartu su kitomis vaiko teises ginančiomis organizacijomis kreipėsi į Lietuvos Seimo narius, ragindamos priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, draudžiantį bet kokį smurtą prieš vaikus. Viešame kreipimesi, kurį pasirašė devynios organizacijos, teigiama, kad šis projektas skatina valstybę įteisinti visapusišką vaiko apsaugą nuo visų smurto formų, tame tarpe nuo fizinių ir kitų žeminančių bausmių.
Fizinių ir kitų žeminančių bausmių įstatyminis draudimas prisidėtų prie darnios ir saugios visuomenės kūrimo. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai įrodo, kad fizinės ir kitos žeminančios bausmės pažeidžia vaiko teisę į fizinį vientisumą, žmogiškąjį orumą ir visapusišką apsaugą; silpnina vaiko ir tėvų ryšį; įtvirtina smurto toleravimą; rodo vaikui, kad smurtas yra priimtinas būdas siekti to, ko nori, spręsti konfliktus ir stresines situacijas, priversti kitus žmones elgtis taip, kaip nori, nepaisant jų poreikių ir jausmų; formuoja vaiko baimę artimiausiems ir svarbiausiems žmonėms, kurie, kaip tiki vaikas, yra vieninteliai, galintys jį apsaugoti; neformuoja vaiko vidinės drausmės ir savikontrolės. Tokiu būdu vaikas elgiasi taip, kaip nori tėvai, ne dėl to, kad supranta, jog taip elgtis tinkama, o dėl to, kad bijo bausmės. Kai tik nebelieka bausmės baimės, vaikas vėl grįžta prie netinkamo elgesio. Tinkamai elgtis vaikas nemoka, nes perima ydingą, smurtinį tėvų elgesį. Fizinės bausmės žaloja vaiką ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Neigiamai veikia net pliaukštelėjimas.
Kreipimesi teigiama, jog būtina sukurti aiškią teisinę ir politinę bazę, kurioje būtų draudžiamos bet kokios smurto prieš vaikus formos šeimoje. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir kitais žmogaus teisių dokumentais, tai apima visas kenksmingas tradicines praktikas, seksualinę prievartą ir bet kokias fizines bausmes. Kartu būtina įgyvendinti visuomenės švietimą, suteikti tėvams ir kitiems vaiko globėjams/atstovams galimybę gauti žinių ir įgūdžių, įgalinančių kurti pozityvius, sveikus ir nesmurtinius santykius su vaikais. Kartu bus formuojamas suvokimas, kad fizinių bausmių įstatyminis draudimas nereiškia, kad tėvai bus baudžiami ar kad iš jų bus atimti vaikai – priešingai, bus siekiama pagelbėti šeimai ir mokyti tėvų gerųjų vaikų auklėjimo praktikų.
Visą kreipimosi tekstą rasite čia.
2013 m. vasario 20 d. Europos Komisija priėmė Rekomendaciją "Investing in Children: Breaking the Cycle of Disadvantage", kuria akcentuojama, jog kova su vaikų skurdu yra esminė Europos Sąjungos įgyvendinamos ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ dalis. Rekomendacijoje pabrėžiama, jog vaikų skurdas ne tik užkerta kelią pilnaverčiam vaiko vystymuisi, bet ir paneigia pamatines vaiko teises. Europos vaiko teisių organizacijų tinklo Eurochild duomenimis, Europos Sąjungoje virš 25 milijonų vaikų (daugiau nei 1 iš 4) gyvena skurde, patiria materialinį nepriteklių arba gyvena namuose, kuriuose nedirba nei vienas suaugęs asmuo.
Rekomendacijoje ES valstybės narės taip pat raginamos imtis visų įmanomų priemonių, mažinant vaikų socialinę atskirtį bei skatinant vaikų gerovę. Pastarasis siekis ypatingai svarbus Lietuvai institucinės vaikų globos reformos kontekste. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ne kartą yra kritikavęs Lietuvos vyriausybės palaikomą institucinę vaikų globos sistemą, didinančią be tėvų globos likusių vaikų socialinę atskirtį.
„Lietuvoje šeimos ir vaiko teisių politika reikalauja kitokio, vaiko orumą ir gerovę užtikrinančio požiūrio. Ši dokumentas dar kartą pirštu pabaksnoja į Lietuvos pareigą kurti tokią vaikų priežiūros sistemą, kuri atitiktų vaiko asmenybės, dvasinės sveikatos raidos poreikius bei sudarytų sąlygas vaikui vystytis ir gyventi oriai. Šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti vaikų globos sistema atskleidžia nepakankamas Lietuvos vyriausybės pastangas tokiose gyvybiškai svarbiose srityse kaip šeimos ir tėvystės įgūdžių parama, vaiko priežiūra ir gerovė, vaiko geriausių interesų, teisės į vystymąsi užtikrinimas“ – komentavo ŽTSI l.e.p. direktorė Dovilė Šakalienė.
ŽTSI pabrėžia, jog ypatingai svarbu, jog EK Rekomendacija sulauktų tinkamo Lietuvos vyriausybės dėmesio bei taptų taip ilgai laukiamu lūžio tašku institucinės globos reformos klausimu. „Suvokiant kokią žalą vaikams daro jų patalpinimas į institucijas, tai gali būti prilyginama sistemingai valstybės prievartai prieš vaikus, todėl valstybinės globos sistema turi būti pakeista šeimine globa bei bendruomeninėmis paslaugomis. Tam šiandien, šalia aktyvių nevyriausybinių organizacijų pastangų užtikrinti pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių teisę į gyvenimą šeimoje, reikia politinės valios bei atitinkamų politikų veiksmų“ – kalbėjo ŽTSI valdybos pirmininkas, vaikų psichiatras Dainius Pūras.
Europos Komisijos Rekomendaciją (anglų k.) rasite čia.
2012 m. liepos 19 d. įsiteisėjo Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas byloje D.D. prieš Lietuvą, kuriame buvo konstatuota eilė rimtų teisinio reguliavimo ir praktikos spragų, užtikrinant psichikos sutrikimų bei proto negalią turinčių asmenų teises Lietuvoje.
Reaguodamas į šio svarbaus ir reikšmingo EŽTT sprendimo įsigaliojimą, ŽTSI parengė viešą pareiškimą. Visą pareiškimo tekstą rasite čia.
Daugiau informacijos apie įsigaliojusį EŽTT sprendimą rasite ŽTSI tinklapyje čia.
Byla pradėta: 2004 m.
Byla baigta: eigoje
Bylos esmė: Neveiksnumo instituto teisinis reguliavimas – teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, saviraiškos laisvės, teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimai.
Iš pareiškėjos D.D. 2000 m. pagal jos įtėvio prašymą buvo atimtas teisinis veiksnumas teisminio proceso metu, kuriame pareiškėja net negalėjo dalyvauti. Tokiu būdu ji neteko teisinio subjekto statuso. 2004 m. įtėvio iniciatyva ir be D. D. sutikimo pareiškėja buvo perkelta į asmenų su proto negalia pensionatą, kur ji tebegyvena iki šiol. 2005 m. Kauno miesto apylinkės teismas, D.D. nedalyvaujant posėdyje, jos globėju paskyrė D.D. įtėvį. 2006 m. Kauno apygardos teismas uždarame posėdyje paliko galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą. 2007 m. D.D. globėju tapo pensionato, kuriame ji gyvena, direktorius. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti nei viename globos skyrime.
2006 m. kovo 21 d. D.D. kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kur jos teises ir interesus atstovavo Henrikas Mickevičius, ŽTSI direktorius. Byloje keliami klausimai, susiję su neveiksnumo teisiniu institutu – teisės į teisingą teismą neužtikrinimas, priimant sprendimus dėl neveiksnumo pripažinimo; neproporcingas asmenų su psichine negalia teisių ir laisvių suvaržymas, teisės aktuose nenumatant riboto veiksnumo instituto. Pareiškėja skundžiasi dėl teisės į laisvę ir saugumą, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą, diskriminacijos draudimo pažeidimų.
Atsižvelgiant į byloje keliamų klausimų svarbą, trečios šalies poziciją byloje Teismui pateikė JAV Harvardo universiteto Neįgaliųjų projektas (Harvard Project on Disability) ir Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų grupė (The European Group of National Human Rights Institutions).
Šiuo metu byla perduota Didžiajai kolegijai, sprendimo laukiama 2012 metais.
Byla pradėta: 2011 m.
Byla baigta: eigoje
Bylos esmė: teisės į privatų gyvenimą, teisės į teisingą teismą, laisvės nuo kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio pažeidimai, pozityviosios valstybės pareigos nevykdymas
2001 m. pareiškėja tapo smurto šeimoje auka - jos partneris prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Apie penkis fizinio smurto atvejus pareiškėja pranešė teisėsaugos institucijoms bei kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismas nukreipė pareiškėjos skundą į Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pradėjimo bendrąja tvarka, taip perkvalifikuojant galimai padarytą nusikaltimą į sunkesnį. 2002 m. pareiškėjos partneriui buvo pateikti įtarimai, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nuolat nutraukiamas, nes nepavykdavo rasti įtariamojo.
2005 m. prokuratūra galutinai nutraukė ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad pagal 2003 m. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį Kodeksą, ikiteisminis tyrimas bendrąją tvarka dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nebegalėjo būti tęsiamas, bei nurodė pareiškėjai vėl kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareiškėja tokį sprendimą apeliavo vyriausiajam prokurorui, kadangi jau vieną kartą kreipėsi į teisėsaugą privataus kaltinimo tvarka, tačiau jos apeliacija buvo atmesta. Pareiškėja apskundė šį sprendimą Panevėžio miesto apylinkės teismui, kuris galutine ir neskundžiama nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.
Tuomet pareiškėja vėl kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau teismas atmetė skundą dėl senaties termino suėjimo. Nors pareiškėjos apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teisme buvo patenkintas, Panevėžio miesto apylinkės teismas vėl priėmė pareiškėjai nepalankų sprendimą, kurį 2007 m. galutine ir neskundžiama nutartimi patvirtino Panevėžio apygardos teismas.
2007 m. pareiškėja pateikė skundą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui (toliau – EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio, garantuojančio teisę į teisingą teismą, ir 13 straipsnio pažeidimų. EŽTT, užregistravęs skundą, pateikė šalims klausimus, ar pareiškėjos atveju nebuvo pažeisti EŽTK 3 ir 8 straipsniai, užtikrinantys laisvę nuo kankinimų ir teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
Lietuvos Respublikos vyriausybė atsakyme EŽTT pripažino, kad valstybė pažeidė EŽTK 8 straipsnį, tačiau nesutiko, jog buvo pažeistas ir 3 EŽTK straipsnis, draudžiantis kankinimą, žiaurų, nežmonišką ir žeminantį orumą elgesį. Pareiškėja su tokia vyriausybės pozicija nesutiko ir su Žmogaus teisių stebėjimo instituto pagalba pateikė atsiliepimą teismui. Jame pareiškėja išdėstė argumentus, pagrindžiančius, jog partnerio prieš ją naudotas fizinis ir psichologinis smurtas prilygo žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam orumą elgesiui, kurį draudžia EŽTK 3 straipsnis, o Lietuvos valstybė neįvykdė savo pozityvios pareigos ištirti įtarimų bei įvykdyti teisingumą.
Bylos faktų santrauką anglų kalba rasite čia.
ŽTSI parengtas atsiliepimas teismui anglų kalba čia.
2011 m. lapkričio 25 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su penkiomis kitų šalių nevyriausybinėmis organizacijomis Europos Komisijai ir Europos Parlamentui (toliau – EP) pateikė pastabas dėl Europos Komisijos parengtos Žaliosios knygos dėl ES baudžiamosios teisės aktų, reglamentuojančių suėmimą, taikymo (angl. Green Paper on the application of EU criminal justice legislation in the field of detention).
Pastabose nevyriausybinės organizacijos apžvelgė įmanomas alternatyvas ikiteisminiam įkalinimui, nesusijusias su laisvės atėmimu, aptarė įstatymais nustatytą maksimalų ikiteisminio kalinimo laikotarpį bei poreikį numatyti reguliarią ikiteisminio įkalinimo teisminę kontrolę. Kartu buvo pateiktos rekomendacijos dėl vaikų suėmimo taikymo praktikos bei laisvės atėmimo vietų monitoringo, ypatingai tų, kuriose laikomi asmenys ikiteisminio tyrimo metu.
Gruodžio 15 dieną Europos Parlamentas, atsižvelgęs į nevyriausybinių organizacijų pastabas, priėmė rezoliuciją, kuria kvietė imtis skubių priemonių, siekiant pagerinti nerimą keliančią suėmimo ir sulaikymo vietų būklę visoje ES, bei ragino imtis veiksmų, siekiant užtikrinti kalinių pagrindinių teisių apsaugą bei nustatyti minimalius kalinimo sąlygų standartus visose ES valstybėse narėse.
Europarlamentarai atkreipė dėmesį į 2011 m. birželio 14 d. Europos Komisijos parengtą Žaliąją knygą, kurioje akcentuota nerimą kelianti kalėjimų perpildymo praktika, aukštas ikiteisminio tyrimo sulaikytųjų bei suimtųjų, bei asmenų su psichikos sutrikimais laisvės atėmimo vietose skaičius bei mirčių ir savižudybių kalėjimuose atvejai.
EP pabrėžė, jog kalėjimo sąlygos turi nepažeisti įtariamųjų ar kaltinamųjų asmenų orumo bei kitų jų teisių, įskaitant ir nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą. Suėmimas turi likti išimtinė priemonė, taikoma tik laikantis griežtų sąlygų ir ribotą laikotarpį. Siekiant sumažinti tikimybę dėl pakartotinių nusižengimų, būtina kaliniams sudaryti tinkamas sąlygas bei galimybes pasiruošti grįžimui į visuomenę, sakė EP nariai.
Valstybės narės dažnai pažymi, jog siekiant gerinti kalėjimų sąlygas yra būtinos papildomos lėšos, todėl Europos Parlamentas ragino sukurti atskirą ES biudžeto eilutę, siekiant įpareigoti valstybes nares laikytis įtvirtintų standartų. Taip pat EP ragino ES lygiu įdiegti priemones, kurios numatytų nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento nariams teises vizituoti kalėjimus visoje ES.
2009-2010 m. kalinių skaičius visoje Europos Sąjungoje siėkė 633 909.
Nevyriausybinių organizacijų pastabas (anglų k.) rasite čia.
Europos Komisijos Žaliąją knygą dėl ES baudžiamosios teisės aktų, reglamentuojančių suėmimą, taikymo (anglų k.) rasite čia.
Europos Parlamento rezoliucija dėl kalinimo sąlygų Europos Sąjungoje (anglų k.) rasite čia.
2011 m. gegužės 27 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tyrimą "Teisinė vaiko apsauga nuo smurto: situacijos įvertinimas".
ŽTSI parengtas situacijos įvertinimas liudija, kad šiandien vaiko teisinė apsauga yra fragmentiška: teisės normų visuma negarantuoja visapusiškos vaiko apsaugos nuo visų rūšių bei formų smurto. ŽTSI ekspertai, įvertinę mėginimų reglamentuoti visapusišką vaiko apsaugą nuo smurto "nesėkmės istoriją" bei naujausias teisėkūros iniciatyvas, siūlo konkrečius žingsnius, siekiant nedelsiant užtikrinti Lietuvos vaikų saugumą.
Tyrimas "Teisinė vaiko apsauga nuo smurto: situacijos įvertinimas"
2011 m. pavasarį atmestos įstatymo pataisos, draudžiančios bet kokį smurtą prieš vaikus, įskaitant ir fizines bausmes. Nors Lietuva dar iki 2009 m. buvo įsipareigojusi ištaisyti spragą nacionalinių teisės aktų sistemoje ir apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių, tačiau 2010 m. daugelis Seimo narių vis dar laikė vaikų mušimą kultūriniu paveldu ar efektyviu auklėjimo metodu. Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas ir vaikų psichiatras Dainiaus Pūras bei kiti ekspertai neabejoja, kad vaikų mušimas yra neefektyvus – auka paklūsta smurtautojui iš skausmo ir baimės, bet su auklėjimu ar asmenybės ugdymu tai neturi nieko bendra. Be to, Lietuvoje draudžiama mušti žmones. Tai ar vaikas – ne žmogus?
Susirūpinęs parlamentarų veiksmais Žmogaus teisių stebėjimo institutas, drauge su geros valios ambasadore žmogaus teisėms Nomeda Marčėnaite, parengė viešą kreipimąsi, kurį aktyviai parėmė įvairiausių socialinių ir profesinių grupių bei skirtingų pažiūrų žmonės, kuriuos vienija nesitaikstymas su dvigubais standartais ir noras, kad Lietuvos vaikai augtų saugūs, gerbiami ir taptų dorais bei žmogaus orumą vertinančiais piliečiais. 58 Seimo nariai buvo už smurtą, 58 kreipimąsį pasirašiusieji skirtingų sluoksnių visuomenės atstovai yra prieš smurtą.
Viešo kreipimosi tekstą skaitykite čia.
2009 m. žurnalistas ir režisierius Audrius Lelkaitis, bendradarbiaudamas su Žmogaus teisių stebėjimo institutu, sukūrė dokumentinį filmą „Vilniaus getas 2009”. Filmas sukurtas įgyvendinant projektą „Daugialypė diskriminacija iš arčiau“ pagal Europos Bendrijos programą PROGRESS.
Dokumentinio filmo kūrimas buvo tikras iššūkis – buvo numatytas itin mažas filmo biudžetas, tačiau po ilgų derybų Audrius Lelkaitis sutiko imtis šio darbo. Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotojai sudarė ekspertų komandą, kuri konsultavo filmo režisierių viso proceso metu.
Romų bendruomenė tokio dokumentinio filmo idėją sutiko gana priešiškai – neigiama romų patirtis, bendraujant su žiniasklaidos atstovais, sugriovė romų pasitikėjimą žiniasklaida ir visuomene. Visgi, specialus išankstinis seansas romų bendruomenei, vykęs Tautinių bendrijų namuose Vilniuje, sulaukė teigiamo vertinimo ir padėkos iš romų asociacijos “Čigonų laužas”.
Pagrindinė filmo idėja – izoliuotos Vilniaus romų bendruomenės gyvenimas – buvo pasirinkta kaip geriausias daugialypės diskriminacijos pavyzdys. Daugelis romų yra visuomenės atstumtieji dėl keleto priežasčių: etninės kilmės, neraštingumo, nedarbo, lyties ar skurdo. Dokumentinis filmas būtent ir vaizduoja diskriminaciją dėl etninės kilmės, sveikatos būklės (ŽIV), lyties (moterys) ir socialinio statuso (neraštingumo ir skurdo).
Daugelis dokumentinio filmo “Vilniaus getas 2009” žiūrovų buvo atvirai nustebinti išvydę sukrečiantį skurdą ir neviltį Vilniaus romų bendruomenėje. Daugelis prisipažino, jog jų neigiama, stereotipais paremta nuomonė buvo suformuota žiniasklaidos, kuri romus dažniausiai pristato kaip narkotikų prekeivius, nusikaltėlius. Sprendžiant iš to, kaip sparčiai augo norinčių pamatyti filmą skaičius, galima teigti, jog šis projektas atvėrė akis daugeliui, t.y. parodė realybę atitinkančią, tikrą situaciją. Teigiami įvertinimai ir komentarai spaudoje patvirtina, jog filmas buvo sukurtas ne veltui ir paliko gilų įspūdį žiūrovams.
Už dokumentinį filmą “Vilniaus getas 2009”, 2010 metų gegužės mėnesį žurnalistas ir režisierius Audrius Lelkaitis pelnė vieną garbingiausių Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigtų apdovanojimų – Vytauto Gedgaudo premiją.
Norėdami gauti dokumentinio filmo kopiją ar suorganizuoti jo peržiūrą, prašome kreiptis į ŽTSI programų direktorę Dovilę Šakalienę el. paštu: dovile.sakaliene@hrmi.lt arba tel.: +370 5 2314 681.
2005 m. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su dar penkiomis organizacijomis – Globalia iniciatyva psichiatrijoje, Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija "Viltis", Paramos vaikams centru bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga – susijungė į koaliciją, kurios tikslas – ištirti vaikų teisių padėtį globos ir specialiojo ugdymo įstaigose.
Nuo 2005 m. lapkričio iki 2006 m. balandžio buvo aplankyta 20 Lietuvos įstaigų, dirbančių vaikų globos, priežiūros ir ugdymo srityje: Vėliučionių, Čiobiškio ir Gruzdžių specialieji vaikų auklėjimo ir globos namai; Vilniaus miesto vaikų pensionas bei Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionas; Vilniaus 3-oji, Rusnės, Žagarės, Mažeikių ir Rudnios specialiosios internatinės mokyklos; Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos Vaikų psichiatrijos skyrius; Švėkšnos sanatorinė mokykla-internatas; Vilniaus ir Kauno Vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras; Vilniaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba; Vaikų gerovės centras „Pastogė“ Kaune; Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai Panevėžyje; Kauno apskrities ugdymo ir globos centras; Šiaulių vaikų globos namai.
Tyrimo "Vaiko teisių padėtis Lietuvos stacionariose globos ir ugdymo įstaigose" ataskaita
2005 m. ŽTSI atliktos stebėsenos tikslas – įgalinti psichikos sveikatos priežiūros insitucijose laikomus asmenis naudotis žmogaus teisėmis. Projekto metu siekiama skatinti šias institucijas laikytis tarptautinių žmogaus teisių standartų, pagerinti pacientų laikymo sąlygas bei vykdyti žmogaus teisių pažeidimų prevenciją. Tai pirmas tokio pobūdžio projektas, vykdomas nacionalinio lygio NVO koalicijos.
Pirmajame etape, vykdant tarptautinę stebėseną, buvo tiriamos šios institucijos: Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras, Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Švėkšnos psichiatrijos ligoninė, Prūdiškių psichoneurologinis pensionatas ir Jurdaičių psichoneurologinis pensionatas. Tyrime dalyvavo šios institucijos: Ženevos iniciatyva psichiatrijoje, Vilniaus universitetas, Estijos pacientų teisių gynimo organizacija ir Psichikos negalios atstovavimo centras (Budapeštas, Vengrija).
Antrajame etape, vykdant nacionalinę stebėseną, buvo tiriamos šios psichikos sveikatos priežiūros institucijos: Kauno psichiatrijos ligoninė, Klaipėdos psichiatrijos ligoninė, Šiaulių psichiatrijos ligoninė, Šaukėnų psichiatrijos ligoninė, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, Šilutės pensionatas, Didvyžių pensionatas, Aknystos pensionatas, Linkuvos pensionatas, Aukštelkės pensionatas, Jasiuliškių pensionatas, Dūseikių pensionatas, Strėvininkų pensionatas ir Skėmų pensionatas. Iš viso: 9 psichoneurologiniai pensionatai, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 proc. visų Lietuvos pensionatų gyventojų (daugiau nei 3 tūkst.); 5 psichiatrijos ligoninės, esančios visuose Lietuvos regionuose.
Tyrimas "Žmogaus teisių stebėsena uždarose psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose"
© 2013 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas