Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

2011-ieji Lietuvoje pasižymėjo naujais iššūkiais žmogaus teisėms ir jau įsišaknijusiomis blogomis praktikomis. Smurtas, nepakantumas, diskriminacija vis dar yra „tradicija“. Nepaisant kiekvienais metais dedamų pastangų sumažinti neigiamą poveikį žmogaus teisėms, visuomenės nariai vis dar neišmoko būti pakantūs vieni kitiems, gerbti vieni kitų teises ir laisves. Lietuvoje vis dar galioja „stipresniojo teisė“ – silpniausi visuomenės nariai yra mažiausiai apsaugoti,   pažeidžiamos grupės dažnai sulaukia priešiškumo, o smurto aukos - kaltinamos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ bei „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Itin svarbu, kad demokratinėje visuomenėje teisinė bazė užtikrintų efektyvią smurto šeimoje prevenciją bei visapusišką apsaugą smurto šeimoje aukoms. Smurto artimoje aplinkoje pasekmės – ne tik kiekvienos aukos patiriama kančia, bet ir pamintos fundamentalios žmogaus teisės: teisė į saugią aplinką, teisė į sveikatą ar net teisė į gyvybę. Tokie atvejai paliečia ne tik konkrečius žmones, bet sukuria nesaugumo, abejingumo artimui atmosferą ir pakerta visuomenės gerovės pagrindus. Deja, daliai visuomenės mažai rūpi, ką nustato teisės aktai ir jie vadovaujasi savomis taisyklėmis, kurios jiems atrodo teisėtos ir pagrįstos.

Birželio 15 dieną Seimas pagaliau žengė ryžtingą žingsnį ir priėmė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kuris įsigalios 2011 m. gruodžio 15 d. Šis įstatymas iš tiesų gali pakeisti situaciją: smurtas šeimoje pripažintas visuomeninės reikšmės veika, tad teisėsaugos pareigūnai pradės tyrimą dėl smurto atvejų automatiškai. Tuo pačiu tai paskatinimas visai visuomenei netylėti, pranešti apie jiems žinomus smurto atvejus, nes kaip tik aplinkinių tylėjimas ar net abejingumas ir yra galingiausias smurto katalizatorius. Tad įstatymas – įrankis, ir nuo mūsų priklauso, kaip jis veiks, kiek ašarų sutaupys ir kiek gyvybių išgelbės.

Kita ryški visaapimanti žmogaus teisių srities problema – teisingumo stoka. Teismai suvokiami kaip atitrūkę nuo visuomenės, o teisinė pagalba – praktiškai neprieinama. Visi pripažįsta, jog žmogaus teisių pažeidimo mastas Lietuvoje didelis, tačiau  nedaugelis nukentėjusių ryžtasi kreiptis pagalbos. Problema ne tik tame, kad visuomenė stokoja žinių apie žmogaus teisių apsaugos sistemą ir mechanizmą, bet ir nepasitiki ja. Oficialiai Lietuvoje egzistuoja valstybės garantuojama teisinė pagalba – pirminė bei antrinė – tačiau kyla klausimas, kaip ji veikia praktiškai, ar yra efektyvi ir pajėgi įvykdyti savo misiją, koks yra pagalbos prieinamumas, ypač pažeidžiamoms visuomenės grupėms, tiems, kuriems jos reikia labiausiai. Taip pat Lietuvoje visiškai nepaplitusi pro bono (lot. viešajam gėriui) teisinės pagalbos praktika, daugelis teisininkų net nesusipažinę su šia koncepcija ir tokios praktikos nauda – tiek visuomenei, tiek asmeniniam profesiniam tobulėjimui.

Lietuvos katalikų bažnyčios netiesioginis dalyvavimas politiniame gyvenime kelia klausimą dėl Lietuvos katalikų bažnyčios ir valstybės santykio Lietuvoje. Dar 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, svarstydamas religijos ir pasaulietinės švietimo sistemos santykį Lietuvoje, konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas. Visgi, praktika rodo ką kitą, todėl mes klausiame, ar Lietuvoje yra užtikrinamas sekuliarios valstybės principas.

Nepaisant dažnai linksniuojamų krikščioniško krašto tradicijų, rūpinimosi tais, kuriems būtina pagalba, stokojame. Lietuvos neįgalieji vis dar jaučiasi nematomi, neretai - ignoruojami. Lapkričio viduryje vyksianti konferencija kvies diskutuoti apie Lietuvos ratifikuotos JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo iššūkius ir galimybes. Fizinė, proto, psichikos negalia nebūtinai turi būti kliūtis oriam, pilnaverčiam gyvenimui. Jei valdžia ir visuomenė gerbia šalia esantįjį ir suteikia jam tokias pat galimybes - neįgalieji tampa integralia visuomenės dalimi, dirba, mokosi, kuria šeimas, įneša savo gebėjimų ir patirties dovaną į mūsų visų gerovės kūrimą.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su VšĮ „Atvira visuomenė ir jos draugai“ rengia virtualų žmogaus teisių kursą. Kurso tikslas – sužinoti ir padiskutuoti apie tai, kokias teises turime mes visi, kaip galime jomis naudotis. Apsvarstysime teisių ir pareigų santykį ir daug kitų klausimų. Trumpai tariant, šio kurso metu asmenys, besidomintys žmogaus teisėmis, turės ne tik puikią galimybę susipažinti su žmogaus teisių sąvoka ir teorija, bet ir užduoti rūpimus klausimus, dalyvauti virtualiose diskusijose.

Jau trečius metus gyvuojanti E-akademija savo studentams siūlo mokytis nepakylant nuo kompiuterio – virtualioje erdvėje. E-akademijos dalyviams keturias savaites trunkančių nemokamų seminarų metu pateikiama skaitinių medžiaga, nuorodos reikalingos informacijos paieškai, kurią studentai analizuoja jiems patogiu metu. Įgytoms žinioms pasitikrinti dalyviai kviečiami atsakyti į testų klausimus, taip pat į temas gilinasi diskutuodami forumuose, rašydami blogą. Aktyviausieji seminarų dalyviai apdovanoji knygomis, o patys šauniausieji studentai – kelionėmis į Europos Parlamentą Briuselyje ar Strasbūre. Iki šiol keturiuose surengtuose E-akademijos seminaruose jau dalyvavo apie 300 dalyvių nuo 16 iki 65 metų, gyvenančių įvairiausiuose Lietuvos kampeliuose, dirbančių skirtingus darbus ir besidominčių skirtingais dalykais, tačiau vienijamų smalsumo ir noro išmokti kažką naujo.

Trečiasis pirmojo semestro seminaras, vyksiantis lapkričio 7 – gruodžio 4 dienomis, gilinsis į žmogaus teises, jų svarbą demokratijos egzistavimui, problematiką globalioje erdvėje bei atskirose valstybėse. Žmogaus teisių srityje dirbančių specialistų parengtas seminaras kvies studijuoti žmogaus teisių problematikos vystimąsi istorinėje perspektyvoje, susipažindins su pagrindinėmis žmogaus teisių gynimo institucijomis, tarptautiniais dokumentais, diskutuos praktiniais žmogaus teisių klausimais kaip, pavyzdžiui, žmogaus teisių ribojimas pateisinant tai kova su terorizmu, valstybinis moralės reglamentavimas, saugumo ir pilietinių laisvių priešprieša.

„Naujaisiais mokslo metais turime ir dar vieną naujieną – aktyviausius seminaro dalyvius pakviesime į nemokamus savaitgalio trukmės seminarus, kurių metu virtualios diskusijos persikels į apčiuopiamą erdvę, o studentai galės vieni kitiems iš tiesų paspausti rankas. Šie seminarai bus praktinio pobūdžio, paįvairinti aktyviu laisvalaikiu ir gyvomis diskusijomis“, - sako E-akademijos iniciatorė ir koordinatorė Jurgita Choromanskytė.

Seminaro nugalėtojai, kaip ir įprasta, bus apdovanoti savaitės trukmės kelionėmis į Europos Parlamentą Briuselyje, taip pat aplankant Čekiją, Vokietiją, Nyderlandus. 

Registracija vyks iki lapkričio 1 d. adresu: www.e-akademija.lt

==================================================================================================
VšĮ „Atvira visuomenė ir jos draugai“ – organizacija, skleidžianti liberalias idėjas bei skatinanti jų įgyvendinimą. VšĮ inicijuoja tyrimus reikšmingais visuomeniniais, politiniais, socialiniais klausimais, kuria reformų koncepcijas, organizuoja konferencijas, diskusijas ir viešas paskaitas visuomenei, atlieka sociologines apklausas, remia akademinės literatūros leidybą. Organizacijos dalininkai – dabartinis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, nepriklausomybės akto signataras, politikas dr. Eugenijus Gentvilas.

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – Konvencija). Tuo Lietuva prisiėmė labai svarbius tarptautinius įsipareigojimus gerbti neįgalių žmonių teises, priimant reikiamus įstatymus dėl neįgaliųjų teisių įgyvendinimo ir panaikinant visa, kas susiję su jų diskriminacija.

Ilgą laiką visame pasaulyje neįgalių asmenų teisės ir jų apsauga nebuvo suvokiama bendrame žmogaus teisių kontekste. Nors diskriminacija – senai suvokiama kaip žmogaus teisių srities aspektas, bet tik pastaraisiais metais žmonės su negalia pradėti vertinti kaip teisių subjektai ir turėtojai bei jų negalia įvertinta kaip diskriminavimo pagrindas. Toks požiūrių pokytis atsispindi ir tarptautiniuose teisiniuose dokumentuose.

Lietuva yra ratifikavusi daugelį pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, reglamentuojančių neįgalių asmenų teises. Užsienio specialistai kartais Lietuvą pavadina pakankamai pažangia šalimi dėl jos įstatymų bei žmogaus teisių dokumentų: neįgaliųjų teises bei įvairias jiems taikomas garantijas mini apie 70 Lietuvos teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucija, specialieji įstatymai ir kiti teisės aktai). Nepaisant visų išvardintų dokumentu, realybėje virš 6 tūkstančių neįgaliųjų žmonių gyvena didelėse specializuotose globos įstaigose, daugiau nei trečdaliui neįgaliųjų vaikų skiriamas mokymas į namus, bendruomenėse katastrofiškai trūksta dienos globos paslaugų. Neįgaliųjų tėvai ar globėjai, šeimos nariai, dėl savo sūnaus ar dukters specifinio neįgalumo ar priežiūros ligos atveju, negali planuoti savo gyvenimo ir darbo. Jie iki šiol turi tenkintis prašytojo statusu.

SADM duomenimis, 2010 m. šalyje gyveno 267 511 neįgalių asmenų, gaunančių netekto darbingumo pensijas ar išmokas. Didžiąją dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, tokių asmenų yra 154 130. Sunkiausią negalią turinčių asmenų yra 34005. Asmenų, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, yra 63 639. 2010 metais šalyje gyveno 15737 vaikai, kuriems nustatytas neįgalumo lygis. Neįgaliųjų skaičius mūsų šalyje atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos duomenis, pagal kuriuos pasaulyje žmonės su negalia sudaro apie 10 procentų visų gyventojų.

Ar galime šiandien pasakyti, kad Lietuva yra pasirengusi priimti į savo tarpą tūkstančius neįgaliųjų asmenų, jų tėvų ar globėjų? Ar galime tikėtis, kad artimiausiais metais bus sukurta palanki emocinė ir fizinė aplinka visiems, kas netelpa į sukurtos“normos ar normalumo“ rėmus? Apie tai dvi dienas diskutuos sutrikusio intelekto asmenys, jų tėvai ar globėjai, specialistai, žmogaus teisių gynėjai, teisininkai, politikai ir kiti geros valios žmonės.

Renginys vyks 2011 m. lapkričio 10-11 d., 9:00-17:00 val., Rasų specialiojoje mokykloje, Vitebsko g. 19, Vilnius.

Konferencijos programą rasite čia.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas sekuliarumo principas – valstybinės religijos Lietuvoje nėra. Konstitucinis Teismas dar prieš dešimtmetį nurodė, kad valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. Tai reiškia valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą.

Ratifikavusi Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos bei Europos Sąjungos erdvės žmogaus teisių konvencijas, tarp jų ir Lisabonos sutartį, kurios integrali dalis yra Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, Lietuva įsipareigojo laikytis žmogaus teisių bei laisvių principų ir turi pozityvią pareigą užtikrinti jų įgyvendinimą. Vienas jų – religijos laisvė. JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad religijos laisvė – tai ne tik laisvė praktikuoti kiekvienam priimtiną religiją ar tikėjimą, bet ir laisvė nuo religijos.

Vertinant situaciją teisine prasme, daroma prielaida, kad Lietuvoje jokia religinė organizacija nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus. Tačiau ar teorija atitinka praktiką?

Politinėje erdvėje nieko nestebina Lietuvoje dominuojančios religinės organizacijos – Lietuvos katalikų bažnyčios – aktyvus dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procese. Kai kurie pastarojo meto įvykiai verčia rimtai suabejoti valstybės ir bažnyčios atskirumo principo galiojimu. Ar Vilniaus rajono valdžios paskelbtas vadinamasis Kristaus Karaliaus intronizacijos aktas, kuriuo didžiausio Lietuvos rajono valdžia perduodama Dievui, suderinamas su valstybės ir bažnyčios atskirumo principu? Kodėl Lietuvos Prezidento inauguracija vyksta Lietuvos katalikų bažnyčioje? Kodėl svarstant dirbtinio apvaisinimo įstatymų projektus, Seimo nariai remiasi katalikų bažnyčios pozicija? Ar tai nelaikytina įtakos darymu politinio proceso dalyviams ir politiniu spaudimu? Kodėl Lietuvos vyskupų konferencija vienodai su Lietuvos mokslo taryba skiria savo atstovą į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą, ir ką tai reiškia?

Diskusija apie valstybės ir bažnyčios santykį svarbi ne tik pilietinei visuomenei, bet ir kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam žmogui, nepriklausomai nuo jo išpažįstamo tikėjimo, užimamų pareigų, socialinio statuso. Kviečiame drauge paieškoti atsakymų į mus visus liečiančius klausimus, tarp jų:
- Kokia yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto valstybės ir bažnyčios atskirumo principo reikšmė, priimant politinius sprendimus?
- Kas valstybėje yra atsakingas už bažnyčios vaidmens ribų nustatymą teisėkūros procese?
- Asmeninių įsitikinimų reiškimas ir valstybės neutralumo principas valstybės valdyme: kur turėtų būti nubrėžtos moralinės, politinės kultūros, teisinės ribos?
- Ar Seimo narių dėstoma pozicija, grindžiama argumentu „tokia yra katalikų bažnyčios nuomonė“, neprieštarauja valstybės ir bažnyčios atskirumo principui?
- Ar dvasininkai yra lobistai?

Diskusijos data: 2011 m. gruodžio 1d.
Diskusijos laikas: 18:00-20:00
Diskusijos vieta: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Konferencijų salė (Didžioji g. 5, IV a.)

Tarp diskusijos dalyvių:

•    Remigijus Šimašius, LR Teisingumo ministras
•    Šarūnas Liekis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas
•    Dainius Pūras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas
•    Robertas Pukenis, kanauninkas, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas

Diskusiją moderuoja Artūras Račas, BNS vyr.redaktorius.

Registracija vyksta iki lapkričio 28 d. adresu zmogaus.teisiu.menuo@gmail.com iki lapkričio 28 d.

Teisė į teisingą teismą yra viena svarbiausių žmogaus teisių, užtikrinanti ne tik saugumą bei stabilumą demokratinėje valstybėje, bet ir sukurianti subjektyvų teisingumo jausmą, veikiantį kaip visuomenės pasitikėjimo valdžia pagrindą. Vienas iš kertinių šios teisės užtikrinimo veiksnių – teisinės pagalbos prieinamumas.

Valstybės garantuojama teisinė pagalba Lietuvoje teikiama jau dešimtmetį. 2000 m. kovą buvo priimta pirmoji Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo redakcija. Įstatymu buvo įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas Lietuvos piliečiams, nuolat reziduojantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės, dėl turtinės padėties negalintiems tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Įtvirtintos trys teisinės pagalbos rūšys: pirminė, valstybinė ir viešųjų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbą buvo numatyta teikti baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. Per šį laikotarpį buvo ne kartą pakeistas teikiamos teisinės pagalbos reglamentavimas – jos rūšys, skyrimo kriterijai, asmenų, galinčių gauti teisinę pagalbą, ratas bei teisinę pagalbą teikiantys subjektai. Tačiau iki šiol stokojama  pagalbos efektyvumo bei  prieinamumo vertinimo.

Kita vertus, viena iš daugelyje užsienio valstybių sėkmingai gyvuojančių nemokamos teisinės pagalbos teikimo praktikų – pro bono atstovavimas – vis dar sunkiai skinasi kelią Lietuvoje. Akivaizdu, kad poreikis tokiai paslaugai didžiulis, maža to, tai puiki galimybė įgyti praktikos sudėtingose, socialiai reikšmingose, tame tarpe strateginėse bylose.

Konferencija „Teisingumas Lietuvoje: teisė ar privilegija?“ siekia iškelti į viešąjį diskursą teisinės pagalbos prieinamumo Lietuvoje realijas ir iššūkius, aptariant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pasiekiamumą ir kokybę bei pro bono atstovavimą, pasiūlyti probleminių klausimų sprendimo idėjų, pro bono atstovavimo skatinimo gerosios praktikos pavyzdžių ir galimų variantų Lietuvai. 

Konferencija dedikuojama atsidavusiam žmogaus teisių gynėjui Kęstučiui Čilinskui. Konferencija vyks 2011 m. gruodžio 16 d., 08:00-13:00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose, Kolonų salėje (Daukanto a.3, Vilnius).

Į Konferenciją galite registruotis užpildydami registracijos formą bei išsiųsdami ją el. paštu v.genaityte@advoco.lt. Atkreipiame dėmesį, kad vietų skaičius ribotas, todėl registracija vykdoma pagal pirmumo principą.

Konferencijos programą rasite čia; registracijos formą rasite čia.

Socialinės reklamos kampanijos metu visoje Lietuvoje (12 miestų ir miestelių) lauko reklamos stenduose bus informuojama apie š.m. gruodžio 15 d. įsigaliosiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, pripažįstantį smurtą šeimoje visuomeninės reikšmės veika.

Artimieji, bičiuliai, kaimynai ir visi geranoriški žmonės bus kviečiami atsikratyti pasyvumo, nelikti abejingais ir reaguoti, kai šalia skriaudžiamas žmogus. Reklaminiuose stenduose bus suteikiama informacija kaip reaguoti ir kur kreiptis.

Kampanijos partneris: Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos.  Socialinės kampanijos pradžia: lapkričio 29d. Reklaminius stendus eksploatuojanti bendrovė JC Decaux svarsto galimybę nemokamai demonstruoti šios kampanijos plakatus iki 2012 metų pabaigos.

Gruodžio 1-oji yra Pasaulinė AIDS diena. Šiemet sueina 30 metų nuo to momento, kai pasaulis pirmą kartą sužinojo apie AIDS. Iki mūsų dienų ši liga pasiglemžė daugiau nei 25 milijonus gyvybių. Todėl Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA), vienijanti visus Lietuvos medicinos studentus, drauge su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ketina minėti šią datą: studentai nori atkreipti žmonių dėmesį, planuoja šviesti visuomenę ŽIV bei AIDS klausimais, pavyzdžiui, kokiais būdais plinta AIDS (patirtis rodo, kad daugelis žmonių to nežino, arba žino neteisingai), taip pat siekia sumažinti sergančiųjų AIDS atstūmimą nuo visuomenės ir diskriminaciją.

Vadovaudamasi šiemetiniu UNAIDS pasiūlytu šūkiu „Getting to zero: Zero new HIV infections. Zero Stigma and Discrimination. Zero AIDS Related Deaths“ („Siekiame nulio: nulis naujų ŽIV infekcijų, nulis stigmos ir diskriminacijos, nulis su AIDS susijusių mirčių“), skirtu AIDS dienai paminėti visame pasaulyje, Tarptautinė medicinos studentų asociacijų federacija kiekvienoje valstybėje organizuoja savus renginius šia tematika.

LiMSA kartu su Raudonuoju Kryžiumi, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija bei Lietuvos mokyklų moksleiviais Kudirkos aikštėje gruodžio 1 d. 16-19 val. tęs jau daugelį metų visame pasaulyje puoselėjamą tradiciją (Light for Rights campaign – AIDS aukoms atminti) – iš žvakučių bus dedamas raudonas kaspinas – kovos prieš AIDS simbolis. Šia gražia tradicija bus pradėti Pasaulinės AIDS dienos renginiai. Kviečiame visus ateiti ir prisidėti prie minėjimo.

Lietuvoje 2010 metais užregistruoti 153 nauji ŽIV atvejai. Taigi, „siekdami nulio“, kartu su „ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija“ planuojame visuomenės dėmesį atkreipti mūsų rengiamu projektu „Maršrutas 153 → 0“. Gruodžio 1 d. vakare (19.00 – 22.00 val.) Vilniaus gatvėmis nuo Saulėtekio iki senamiesčio važiuos raudonais kaspinais bei balionais papuoštas autobusas, stosiantis jaunimo susibūrimo vietose, o norintys galės būti pavežti iki miesto centro. Žmonės bus kviečiami pasišildyti karšta arbata, pasivaišinti mūsų keptais kaspinėlio formos sausainiais bei riestainiais, kurie simbolizuos „nulį“. Tuo pačiu bus dalinami lankstinukai su informacija apie ŽIV ir AIDS, griaunami su liga ir jos užsikrėtimu susiję mitai. Taip pat bus rengiamos apklausėlės ir teisingai atsakę bus apdovanoti suvenyrais su atributika.

Įgytas imuninio deficito sindromas vis dar yra viena aktualiausių ligų žmonijai, todėl svarbu atkreipti visuomenės dėmesį, šviesti ją ŽIV bei AIDS klausimais. Kasmet visame pasaulyje ŽIV užsikrečia 2.6 milijono žmonių. Viso pasaulio medicinos studentai sako: „Siekiame nulio!”. Kviečiame nelikti abejingus ir prisidėti prie LiMSA’os organizuojamų renginių, skirtų paminėti Pasaulinei AIDS dienai gruodžio 1-ąją.

==================================================================================================
Akcijos metu sulaukta gausaus ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių susidomėjimo, kuris rodo, jog mūsų visuomenė yra pasiruošusi ne tik kalbėti, bet ir spręsti su lytinėmis ligomis susijusias problemas ir prisidėti prie jų prevencijos tobulinimo. Daugiau įspūdžių rasite čia.

Gruodžio 12 dieną Žmogaus teisių stebėjimo instituto komanda kartu su "Sėkmės mokykla" keliaus į Juozo Tubelio gimnaziją Rokiškyje. ŽTSI ekspertai septintų-aštuntų klasių moksleiviams praves Žmogaus teisių pamoką apie tai, ką turi žinoti kiekvienas moksleivis apie savo ir savo draugo, klasioko ar kaimyno žmogaus teises.

Mokykla yra vienas iš svarbiausių gyvenimo tarpsnių, kuriame formuojasi žmogaus mąstysena ir vertybės. Tačiau mokyklose neretai trūksta žinių apie žmogaus teises, gebėjimą adaptuotis kintančiame globaliame pasaulyje, išlaikant savo identitetą ir drauge vertinant (kultūrinę) įvairovę.

Žmogaus teisių pamokos metu Rokiškio moksleiviai bus supažindinti su esminiais žmogaus teisių principais, bus aptariamas kai kurių žmogaus teisių bei laisvių turinys bei prasmė. ŽTSI ekspertai moksleiviams papasakos apie 1948 m. gruodžio 10 d.  priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją bei apie visame pasaulyje minimą Žmogaus teisių dieną. Taip pat ŽTSI komanda parengs keletą praktinių užduotėlių bei atsakys į moksleiviams kylančius klausimus žmogaus teisių srityje.

„Sėkmės mokykla” nuolat rengia mokymus vidurinėse mokyklose bei gimnazijose visoje Lietuvoje.

Trys „Žinių radijo“ laidos „Žmogus žmogui“ bus skirtos Žmogaus teisių mėnesio aktualiausiems klausimams aptarti, t. y. smurtui šeimoje, Lietuvos katalikų bažnyčios ir valstybės santykiui, pro bono atstovavimo praktikai ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įgyvendinimo problemoms. Laidų metu klausytojai bus supažindinti su esamomis problemomis ir kviečiami pasidalinti mintimis apie minėtas aktualijas. Laidų datos: lapkričio 16, 30 ir gruodžio 14 d. 11.45 val., kart. 16.45 val. (www.ziniur.lt).

Žmogaus teisių šaukliu skelbiamas asmuo, kuris einamaisiais metais ar ilgamečiu darbu labiausiai nusipelnė/pasižymėjo ginant žmogaus teises. Tarp Žmogaus teisių šauklių – „vokelių“ problemą iškėlusi Dalia Budrevičienė, Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, Europos žmogaus teisių teisme bylas žmogaus teisių klausimais laiminti advokatė Liudvika Meškauskaitė, eilę spragų vaiko teisių apsaugos sistemoje pagarsinusi buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Lietuvos Respublikos Prezidentūra
Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komitetas
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje
Policijos departamentas prie LR VRM
Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“
Lietuvos Advokatūra
Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialas (ELSA Vilnius)
Asociacija Lietuvos Humanistai
e-Akademija
Lietuvos medicinos studentų asociacija
Sėkmės mokykla