Žmogaus teisių stebėjimo institutas kviečia jaunimą, nuo kurio nuostatų ir elgesio priklauso mūsų visuomenės ateitis, aktyviai dalyvauti Savaitės prieš rasizmą 2010 renginiuose. Šiais, Tarptautiniais jaunimo bei Kultūrų suartėjimo metais, tai ypatingai aktualu.
Čia galite rasti specialiai šiai kampanijai jaunos režisierės Saulės Norkutės ir garso įrašų studijos Vataitau sukurtą vaizdo klipą.
Savaitės prieš rasizmą ir kitų formų nepakantumą 2010 partneriai:
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija – pagrindinis rėmėjas
BadDog – informacinis rėmėjas
NORDEN Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje
Norvegijos Karalystės Ambasada
Švedijos Karalystės Ambasada
Danijos Karalystės ambasada
Suomijos ambasada
LR Seimo Žmogaus teisių komitetas
Jungtinių Tautų vystymo programa – kviečiama
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
Lygių galimybių plėtros centras
Kauno įvairių tautų kultūrų centras
Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialas
Lietuvos Sakaliukų Sąjunga
Romų visuomenės centras
Meno avilys
Vataitau garso įrašų studija
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kasmet kovo mėnesį rengia Savaitę prieš rasizmą ir kitas nepakantumo formas, kurios renginiai yra dalis visą Europą apimančios Savaitės prieš rasizmą, koordinuojamos daugiau nei 560 organizacijų visoje Europoje vienijančio nevyriausybinių organizacijų tinklo UNITED, kovojančio prieš visų rūšių diskriminaciją bei nepakantumą.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kviečia visus prisidėti prie UNITED raginimo imtis skubių veiksmų atskirčiai ir diskriminacijai mažinti. Nerimą keliantis rasistinių išpuolių dažnėjimas yra daugiau nei aiškus ženklas, kad Europa turi pradėti vieningai priešintis rasizmui ir bet kokių formų diskriminacijai, mažinti nepakantumą ir didinti toleranciją.
Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja paskelbė kovo 21-ąją Tarptautine visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, pažymint 69 demonstrantų, protestavusių preš aparteidą, nužudymą Šarpevilyje, Pietų Afrikoje, 1960-aisiais. Kasmetinės Europos Savaitės prieš rasizmą, rengiamos aplink šią datą, metu tūkstančiai žmonių Europoje aktyviai dalyvauja įvairiausiuose renginiuose – nuo daugiakultūrinių jaunimo festivalių iki rasistinių šūkių valymo nuo miestų sienų.
Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2010-uosius paskelbė Kultūrų suartėjimo bei Jaunimo metais. Tai ideali tema pakantumo, tarpusavio pagarbos ir dialogo tarp kultūrų skatinimui. Šios vertybės yra naujojo humanizmo pagrindas, universali vizija, kuri apima žmogiškąjį orumą, žmogaus teises bei kultūrų įvairovę. Ši vizija kiekvieną iš mūsų verčia pajusti vidinę atsakomybę už kitą žmogų bei mūsų pasaulio apsaugą.
Tačiau svarbu pastebėti, kad kultūriniai ar kitokie skirtumai turi būti suderinti su pagarba pagrindinėms teisėms bei laisvėms. Kalbant apie žmogaus teisių įgyvendinimą negali būti jokių kompromisų. Pagarba kultūrinei įvairovei nepateisina žmogaus teisių pažeidimų remiantis kultūrinio reliatyvumo pagrindu.
Pagrindinis Savaitės prieš rasizmą 2010 Lietuvoje rėmėjas– nacionalinė UNESCO komisija. Vienas iš svarbiausių UNESCO prioritetų yra kultūrinių mainų bei dialogo skatinimas. Jau vien komunikavimas tarp kultūrų įgalina mus pažvelgti giliau, lengvai peržengti mūsų skirtumus ir stereotipus bei suvokti, kad mus sieja daug bendrų svajonių, siekių ir iššūkių. Tad tik per tarpusavio supratimą ir pagarbą, konstruktyvų dialogą ir teisės būti kitokiam priėmimą mes galime išsklaidyti įtampą ir sukurti taikias daugiakultūrines bendruomenes.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas kviečia jaunimą, nuo kurio nuostatų ir elgesio priklauso mūsų visuomenės ateitis, aktyviai dalyvauti Savaitės prieš rasizmą 2010 renginiuose. Šiais, Tarptautiniais jaunimo metais, tai ypatingai aktualu.
Savaitės prieš rasizmą ir kitas nepakantumo formas 2010 orientacija – ne į siauro profilio teisines diskusijas, o į tarpdisciplinines neformalias diskusijas, a la political cafe, kurių metu įvairių sričių specialistai bei kiti visuomenei svarbūs žmonės dalytųsi mintimis kaip žmogaus teisės persmelkia visas gyvenimo sritis, atsisipindi mene. Diskusijose „Menas prieš diskriminaciją“ bus nagrinėjamos meno ir žmogaus teisių sąsajos, aptariamas tiek politinis menas, kuriamas siekiant išreikšti socialinius politinius įsitikinimus (šiuo atveju žmogaus teisių), tiek ieškoma žmogaus teisių vertybių išraiškos klasikiniuose meno kūriniuose.
Diskusijas ves profesionali menotyrininkė bei kiekvienai temai kitas ekspertas ar žinoma asmenybė, besidominti tema. Kiekvienos diskusijos metu salėje bus agents provocateurs, slapti ekspertai, kurie pateiks netikėtų klausimų, papildys diskusiją savo komentarais.

• Diskusija „Menas prieš smurtą“
Diskusijos ašis – skaudi mūsų visuomenei tema: smurtas prieš moteris, prieš vaikus, vis dar atsargus viešas kalbėjimas šia tema, žinomos moterys, slepiančios savo traumuojančią patirtį šeimoje, makiažas, maskuojantis sumušimus, tyli vaikų kančia. Bus keliami klausimai kodėl menininkai Lietuvoje vengia vaizduoti šią skaudžią temą, arba daro tai perdėm šaržuotai? Ar visas vizualusis menas vengia smurto (šeimoje) tyrinėjimų? Kiek lietuviškas kinas liečia šią temą? Ar reikia drastiškai vaizduoti smurtą? Ir kt.
Diskusiją drauge su profesionalia menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte moderuos Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė. Vaizdinę medžiagą diskusijai pateiks medijų švietimo centras Meno avilys.
Tarp diskusijos dalyvių bus Meno avilio direktorė Gintė Žulytė, Misis Visata 2009 Vaida Ragėnaitė, kuri taip pat yra Savicko dailės mokyklos absloventė ir dalyvauja kitame žmogaus teisių projekte, kuriame siejamas menas ir žmogaus teisės. O taip pat jauna režisierė, neabejinga žmogaus teisių problemoms, Saulė Norkutė.
Visi diskusijos dalyviai kviečiami drąsiai išsakyti savo mintis, patirtis, klausti, abejoti ir diskutuoti. Netikėčiausių, drąsiausių klausimų autoriai bus įvertinti publikos dėmesiu, o galbūt ir prizais.
Erdvė: Nacionalinė dailės galerija
Data: kovo 2 d. (antradienis)
Laikas: 16:30-18:30
• Diskusija „Menas ir politika“
Diskusijos ašis – klausimai, kokią funkciją meno kūrinys gali atlikti tiesos atžvilgiu. Ar meno kūrinys pastiprintai teigia/neigia politines realijas/poreikius? Ar gali meno kūrinys atspindėti visai visuomenei svarbią tiesą? Ar meno kūrinys gali būti paveikesnis už politines tiesas, ideologijas? Kodėl kartais bijomasi politinio meno? Potemės: a) menininko padėtis, beteisiškumas b) tendencingas realybės vaizdavimas – manipuliacija visuomenės nuomone.
Diskusiją drauge su profesionalia menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte moderuos politologas doc.dr. Lauras Bielinis.
Visi diskusijos dalyviai kviečiami drąsiai išsakyti savo mintis, patirtis, klausti, abejoti ir diskutuoti. Netikėčiausių, drąsiausių klausimų autoriai bus įvertinti publikos dėmesiu, o galbūt ir prizais.
Erdvė: Nacionalinė dailės galerija
Data: kovo 9 d. (antradienis)
Laikas: 16:30-18:30
• Diskusija „Menas kaip protestas“
Diskusijos ašis – menininkų išreiškiamas protestas prieš valdžios nepaisymą žmogaus teisių, prieš biurokratizmą ir valdininkų abejingumą, prieš socialinių teisių pamynimą, prieš žodžio laisvės tildymą, prieš fundamentalių žmogaus teisių ribojimą (teisės į gyvybę, teisės į susirinkimų laisvę, teisės į saugumą, teisės į privatumą, t.t.). Ar menininkas gali protestuoti? Ar protestas – destrukcija? Neigimas per teigimą – įmanoma ar iliuzija?
Diskusiją drauge su profesionalia menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte moderuos žinoma menininkė bei TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė. Diskusijoje taip pat dalyvaus dr. Dainius Pūras.
Visi diskusijos dalyviai kviečiami drąsiai išsakyti savo mintis, patirtis, klausti, abejoti ir diskutuoti. Netikėčiausių, drąsiausių klausimų autoriai bus įvertinti publikos dėmesiu, o galbūt ir prizais.
Erdvė: Nacionalinė dailės galerija
Data: kovo 16 d. (antradienis)
Laikas: 16:30-18:30
Diskusija Seime „Europos ir Lietuvos vertybės: tapačios ar skirtingos?“
Žmogaus teisių stebėjimo institutas drauge su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje, LR Seimo žmogaus teisių komitetu, Norvegijos Karalystės ambasada, Švedijos Karalystės ambasada, Suomijos ambasada bei Danijos Karalystės ambasada š.m. kovo 19 d., Tarptautinės visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo dienos išvakarėse, rengia diskusiją „Europos ir Lietuvos vertybės: tapačios ar skirtingos?“.
Moderatorius: Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys; diskutantai: Dainius Pūras, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, Aušrinė Marija Pavilionienė, Seimo narė, Ulrika Cronenberg-Mossberg, Švedijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje, Laurids Mikaelsen, Danijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje (dėl netikėtų aplinkybių negalės dalyauti), Randi Solberg, Norvegijos Lygių galimybių ir antidiskriminacijos ombudsmeno patarėja, Vytautas Radžvilas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius (derinama).
Diskusija vyks lietuvių ir anglų kalbomis.
Po diskusijos dalyviai bei klausytojai bus pakviesti pasivaišinti kava bei saldumynais.
Renginio data: kovo 19 d.
Renginio laikas: 10:00-13:00
Renginio vieta: LR Seimas, Konstitucijos salė (I rūmai, 3 a.).
Renginio programą galite rasti čia.
Primename, kad registracija į renginį (el. p. savaite.pries.rasizma@gmail.com) baigiasi kovo 17 d. 17:00.
Dalyvius prašome atvykti iš anksto (ne mažiau 15min) dėl saugumo procedūrų. Su savimi turėti asmens dokumentą su nuotrauka bei asmens kodu.

Filmo „Vilniaus Getas 2009“ peržiūra Vilniuje reziduojantiems ambasadoriams
Dokumentinis filmas „Vilniaus getas 2009“ (rež. A. Lelkaitis, 2009, 40 min) buvo sukurtas remiant Europos Bendrijos Bendrojo užimtumo ir socialinio solidarumo programai PROGRESS.
Filme atskleidžiama Vilniaus kirtimų gyvenvietės romų kasdienė būtis ir socialinės atskirties problemos. Juos dažnai vadina „Vilniaus čigonų taboru“, bet taboras – tai laisvanoriškai susibūrusių ir laisvai klajojančių romų bendrija. Prieš bene 50 metų sovietų valdžia Kirtimuose prie Vilniaus apsistodavusius romus savotiškai įkalino: priregistravo viename pastate ir paliko tarp dangaus ir žemės – šiandien niekas jiems čia nepriklauso, nei žemė, nei vargani nameliai, kuriuos miesto valdžia imasi griauti. Iš žmonių atėmė jų gyvenimo būdą, bet, regis, nieko nedavė mainais. Šiandien juos kalina nebe griežtas sovietinis režimas, bet nematoma izoliacijos siena, sunkiai peržengiama iš abiejų pusių.
Filmo peržiūra (subtitruota anglų k.) bus rengiama bendradarbiaujant su ES pirmininkaujančios Ispanijos ambasada Vilniuje, bus kviečiami dalyvauti ES bei kitų valstybių ambasadoriai.
Peržiūros data: kovo 15 d.
Peržiūros laikas: derinamas
Peržiūros vieta: derinama
2008 m. buvo pradėtas glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos mokyklomis siekiant skatinti žmogaus teisių švietimą. Įvykę renginiai:
Žmogaus teisių mėnuo 2008: Visuotinė žmogaus teisių deklaracija mokyklose.
2008 m. gruodžio mėnesį Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ekspozicija iš Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos pradėjo keliauti po įvairias Lietuvos mokyklas. Net trisdešimt šešios Žmogaus teisių stebėjimo instituto organizuotoje akcijoje dalyvaujaunčios mokyklos iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Telšių, Prienų raj., Panevėžio raj. bei kitų miestų ir miestelių gavo galimybę eksponuoti Parodą bei susipažinti su pamatiniu, žmogaus teises įtvirtinančiu dokumentu.
Savaitė prieš rasizmą ir kitų formų nepakantumą 2009: Specialūs užsiėmimai rasizmo tema
Specialūs užsiėmimai mokyklose skirti Tarptautinei dienai prieš rasinę diskriminaciją (kovo 21-oji) paminėti (istorinė rasizmo perspektyva, šiuolaikinės rasizmo ir kitos nepakantumo formos bei kovos su jomis būdai, apimant Lietuvos Respublikoje galiojančius tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus). Metodinę medžiagą užsiėmimams parengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių centru bei Lygių galimybių plėtros centru. Specialūs užsiėmimai vyko devyniolikoje mokyklų įvairiuose Lietuvos regionuose.
Žmogaus teisių mėnuo 2009: Nacionalinis moksleivių ir pedagogų esė konkursas
Buvo organizuoti nacionaliniai esė konkursai, kurių metu moksleiviai rašė apie meno bei žmogaus teisių sąsajas, o pedagogai siūlė idėjas, kaip efektyviai integruoti žmogaus teisių šveitimą į mokyklines programas. Moksleiviams buvo pasiūlytos dvi esė temos („Žmogaus teisės meno kūriniuose“, „Ar menas suartina tautas?“), kuriomis buvo gauta darbų iš daugiau nei 50 mokyklų iš visos Lietuvos. Nacionaliniam pedagogų esė konkursui buvo pateikta tema "Žmogaus teisės įdomiai: Žmogaus teisių švietimo integravimas į mokyklines mokymo programas". Pedagogai savo kūriniuose dalinosi gerąja praktika praturtinant mokyklines programas žmogaus teisių švietimo elementus, samprotavo apie esamą švietimo sistemą, siūlė naujas idėjas. Geriausių esė autoriai buvo apdovanoti vertingais prizais.
Savaitė prieš rasizmą ir kitų formų nepakantumą 2010: Neformali pamoka, skirta skirtingų kultūrų suartinimui
2010-ieji Jungtinių Tautų paskelbti Tarptautiniais kultūrų suartėjimo metais (The International Year for the Rapprochement of Cultures), todėl šiemet Savaitės prieš rasizmą renginių prioritetas – kultūrinė įvairovė.
Šiemetinės Savaitės prieš rasizmą metu planuojama surengti neformalią pamoką mokyklose, kurios metu ŽTSI atstovai ir savanoriai interaktyvių žaidimų pagalba supažindintų vaikus su rasizmo problema, suprantamai ir įdomiai papasakotų apie žmogaus teises bei pasiūlytų vaikams pasidalinti savo mintimis apie žmogiškumą, pakantumą, šiandienos problemas. Po žaidimų būtų surengta filmo „Vilniaus getas 2009“ peržiūra, kurioje dalyvautų filmo režisierius Audrius Lelkaitis.
Taip pat visoms pageidaujančioms mokykloms bus išplatinta metodinė medžiaga „Kultūrų suartėjimas – visuomenės saugumo pagrindas“, parengta Žmogaus teisių stebėjimo instituto. Joje bus trumpai pristatyta teisė į kultūrinį dalyvavimą, apžvelgtos tradiciškai gyvuojančios bei naujai ateinančios kultūros Lietuvoje, imigracijos tendencijos bei tarpkultūrinio dialogo privalumai. Jei Jūsų mokyklos dėl kokių nors priežasčių nepasiekė ši medžiaga, prašome kreiptis į Institutą.
Data: kovo 4, 18, 25d.
Laikas: derinamas
Vieta: 4 Lietuvos mokyklos, iš jų: 3 miesteliuose, 1 Vilniuje (derinama).
Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos 58, Kaunas, www.minority.lt), bendradarbiaujant su ŽTSI, bus rengiami nemokami kino seansai visiems norintiems. Po seansų vyks diskusijos, dalyvaujant filmų režisieriams bei ekspertams.
Seansų tvarkaraštis:
Kovo 16 d. 17.30 val. Dokumentinis filmas „Vilniaus getas 2009“ (2009 m., 40 min., režisierius A. Lelkaitis)
Kovo 18 d. 17.30 val. Dokumentinis filmas „Lietuvos moldavai“ (2009 m., 36 min. režisierius I. Bujor)
Dokumentinis filmas „Per 20 metų...“ (2009 m., 34 min. režisierės L. Bartkienė ir R. Ražinskaitė)
Kovo 20 d. 17.30 val. Dokumentinis filmas „Litvakai. Nuo Vilniaus iki Jeruzalės“ (2008 m., 40 min. autorė Rūta Sinkevičienė)
2009-aisiais žurnalisto ir režisieriaus Audriaus Lelkaičio sukurtas dokumentinis filmas „Vilniaus getas 2009“, atspindi skaudžias daugialypės diskriminacijos apraiškas Vilniaus romų bendruomenėje. Filmas buvo sukurtas remiant Europos Bendrijų programai PROGRESS, jo premjera įvyko žmogaus teisių kino festivalio Ad Hoc: Nepatogus kinas metu. Vilniuje šis filmas bus demonstruojamas tarptautinio kino festivalio Kino pavasaris programoje (žr. www.kinopavasaris.lt).
Filme atskleidžiama Vilniaus kirtimų gyvenvietės romų kasdienė būtis ir socialinės atskirties problemos. Juos dažnai vadina „Vilniaus čigonų taboru“, bet taboras – tai laisvanoriškai susibūrusių ir laisvai klajojančių romų bendrija. Prieš bene 50 metų sovietų valdžia Kirtimuose prie Vilniaus apsistodavusius romus savotiškai įkalino: priregistravo viename pastate ir paliko tarp dangaus ir žemės – šiandien niekas jiems čia nepriklauso, nei žemė, nei vargani nameliai, kuriuos miesto valdžia imasi griauti. Iš žmonių atėmė jų gyvenimo būdą, bet, regis, nieko nedavė mainais. Šiandien juos kalina nebe griežtas sovietinis režimas, bet nematoma izoliacijos siena, sunkiai peržengiama iš abiejų pusių.
Dokumentinio filmo „Lietuvos moldavai“ (2009 m.) scenarijaus autorius ir režisierius Ion Bujor (Ion Bužor), pripažintas Moldovoje žurnalistas, nepriklausomos televizijos „Mirador“ studijos „Bujor“ vadovas. Filme pasakojama apie Lietuvos ir Moldovos Respublikos žmogiškus ir kultūrinius ryšius, apie moldavų ir lietuvių tautų susigiminiavimą. Tai atskleidžia 30 metų Lietuvoje gyvenančių brolių moldavų gyvenimo istorija ir jų kelionė į vyndaryste ir nuotaikingomis švenčių tradicijomis garsią Moldovą.
Dokumentinis filmas „Per 20 metų...“ (2009 m., rež. Liucija Bartkienė ir Romena Ražinskaitė)
Tai filmas apie moldavų – rumunų bendriją „Dačija“. 1989 m. suburtos organizacijos nariai nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų aktyviai dalyvavo Lietuvos tautinio atgimimo judėjime, „Baltijos kelyje“ stovėjo susikibę rankomis su lietuviais. Per dvidešimtį gyvavimo metų jie augo, keitėsi, saugojo savo identitetą ir iš lietuvių mokėsi tautinių ambicijų. Visi bendruomenės renginiai buvo nukreipti į tai, kad ne tik ji pati bet ir Lietuvos visuomenė kuo daugiau sužinotų apie rumunų ir moldavų kultūrą bei istoriją.
Dokumentinis filmas „Litvakai. Nuo Vilniaus iki Jeruzalės“ (2008 m., filmo autorė Rūta Sinkevičienė)
Filme kalbinamas Izraelio prezidentas Šimonas Peresas, rašytojas Icchokas Meras, Viačeslavas Ganelinas ir kiti Lietuvoje gimę ir augę žydai, repatrijavę į Izraelį, tačiau nepraradę ryšių su Lietuva. Šiuolaikiniame ir istoriniame kontekste filmas pasakoja, kodėl litvakai vadinami išskirtiniais žydų tautos žmonėmis, kiek jie padovanojo Lietuvai ir kiek paliko išvažiavę į Izraelį.
Filmas sukurtas bendromis UAB „Media TEAM“, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos ambasados Izraelyje pastangomis.
Data: kovo 16, 18, 20 d.
Laikas: 17:30-19:30.
Vieta: Kauno įvairių tautų kultūrų centras (Šv. Gertrūdos g. 58, LT-44261 Kaunas).
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) prisijungia prie Savaitės prieš rasizmą ir kitas nepakantumo formas 2010 renginių ir rengia diskusiją „Ar Lietuvos universitetas atviras kitataučiams?“.
Diskusija prasidės Žmogaus teisių kino festivalio „Ad Hoc: Nepatogus kinas“ filmo peržiūra. Filme bus atskleistos užsienio valstybių visuomenėje užfiksuotos kitataučių fobijos bei rasizmo pasireiškimai. O diskusijoje studentai drauge su dėstytojais bei svečiais plačiau apžvelgs bei analizuos šių problemų pasireiškimą Lietuvos visuomenėje.
Diskutantai sieks rasti atsakymus į klausimus: Su kokiomis kliūtimis dažniausiai susiduria kitataučiai studijuodami Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kodėl šios problemos atsirado Lietuvos aukštosiose mokyklose? Kokiu būdu efektyviausiai galima būtų spręsti kitataučių problemas ne tik aukštajame moksle, bet ir visuomenėje? ir kt.
Savo patirtimi bei įžvalgomis dalysis Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Vladislav B. Sotirovič, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Nida Vasiliauskaitė, LSS prezidentas Dainius Dikšaitis bei Lygių galimybių plėtros centro atstovė dr. Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
Diskusijos erdvė: Mykolo Riomerio Universitetas, I-414 Konferencijų salė (Ateities g. 20, Vilnius)
Data: 2010 m. kovo 17 d.
Laikas: 14:00-16:00
Daugiau informacijos LSS tinklapyje bei naujienų portale DELFI.
Bendradarbiaujant su Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialu (toliau ELSA Vilnius) rengiama apvalaus stalo diskusija, kurios metu įvairių sričių ekspertai-mokslininkai mėgins surasti atsakymą į klausimą, kur slypi mūsų radikalumo ištakos. Pastaraisiais metais dažnėjantys ksenofobijos, homofobijos, rasizmo išpuoliai, radikalėjantys politikų pasisakymai, kai kurių žiniasklaidos priemonių radikalėjimas kelia rimtą susirūpinimą – kurlink mes einame? Kodėl?
Diskusijoje kviečiami dalyvauti psichologijos, sociologijos, politikos mokslų, teisės bei filosofijos ekspertai, tarp svečių – Lauras Bielinis, TSPMI docentas, politikos apžvalgininkas, Edita Žiobienė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkė, Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, Dovilė Šakalienė, ŽTSI Programų direktorė, Viktoras Diawara (derinama), Gabrielius Liaudanskas - Svaras (derinama), Rimas Šapauskas (derinama). Diskusiją moderuos Marijonas Mikutavičius (derinama).
Data: kovo 24d.
Laikas: 15:00-17:00
Vieta: Žmogaus teisių stebėjimo institutas (Didžioji 5, Konferencijų salė, 4 a.)
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas