Žmogaus teisių stebėjimo institutas tikisi, kad į parlamentą kandidatuojantys politikai ir naujos kadencijos Seimas skirs pakankamai dėmesio žmogaus teisių užtikrinimo problemoms ir imsis iniciatyvos gerinti žmogaus teisių padėtį Lietuvoje.
Atvirame laiške kandidatams į Seimą pareikšta, jog, nepaisant pastaruoju metu iškilusių į viešumą šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, ši sritis dar netapo politinio diskurso dalimi. Šiuo metu vykstančios agitacijos kampanijos metu žmogaus teisių problemos arba ignoruojamos, arba joms skiriamas minimalus dėmesys.
Instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas ir direktorius Henrikas Mickevičius priminė dar iki parlamentarų korupcijos skandalo įspėję, kad Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos pažeisti visuotinai pripažintą teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei asmenų teises baudžiamajame procese.
ŽTSI tuomet perspėjo dėl nepagrįstai išaugusių privačių telefoninių pokalbių klausymosi mastų bei neteisėto privačių telefono pokalbių viešinimo, griežtos operatyvinės veiklos kontrolės stokos, paplitusio asmens duomenų viešinimo ir tarnybinio piktnaudžiavimo jais, nuolatinių privatumo pažeidimų Lietuvos spaudoje ir televizijoje.
Be to, pabrėžta, kad teisinėje praktikoje praktiškai nesivadovaujama Konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse, visų pirma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įtvirtintomis žmogaus teises garantuojančiomis nuostatomis.
Anot K. Čilinsko ir H. Mickevičiaus, pastarieji įvykiai parodė, jog nepakankamas dėmesys žmogaus teisių užtikrinimui gali rimtai sutrikdyti politinius bei teisinius procesus ir pakirsti žmonių pasitikėjimą valstybe.
"Akivaizdu, kad kai kurios teisėsaugos institucijos įsiveržė į politiką. Kita vertus, politikai, nesugebėdami užtikrinti efektyvios parlamentinės teisėsaugos kontrolės, imasi desperatiško spaudimo teisėsaugos institucijoms. Tai ne mažiau pavojinga demokratijai, nes taip stengiamasi paversti teisėsaugą paklusniu įrankiu politikų rankose", - įspėja jie.
ŽTSI ekspertų teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pakeitimo maža išspręsti šioms problemoms, jos turi būti gvildenamos sistemiškai.
Instituto nuomone, operatyvinės veiklos tarnybos turi turėti galimybę nepriklausomai nuo politikų ar kitų asmenų poveikio tirti visuomenei pavojingas veikas. Kartu privalu sugriežtinti ir įstatymais aiškiai nusakyti teisėsaugos pareigūnų atsakomybę už kišimąsi į politiką, konkrečius pažeidimus, piktnaudžiavimą tarnyba ir principingai reikalauti tokios atsakomybės praktikoje.
Įvertinę prokuratūros, STT ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, ŽTSI ekspertai teigia, jog juose išsamiai nustatomos tik pareigūnų teisės, bet ne pareigos ir atsakomybė.
Ypatingo dėmesio reikalauja asmens privataus gyvenimo apsauga. Ribojant telefono pokalbių privatumą, svarbu patikrinti, ar pokalbių pasiklausymas yra proporcinga priemonė siekiant vieno ar daugiau teisėtų tikslų, ar nebuvo kitų priemonių jų pasiekti. Taip pat būtina kelti teismo kaip pagrindinės kontroliuojančios institucijos profesionalumą ir atsakomybę kontroliuojant operatyvinę veiklą.
ŽTSI atstovų įsitikinimu, siūlymas Operatyvinės veiklos įstatyme sustiprinti prokurorų galias iš esmės reiškia juos skiriančios institucijos galios stiprėjimą. "Tokiu būdu žmogaus teisės ir visuomenės interesai gali būti tiesiogiai palenkti vykdomajai politinei valdžiai, šitaip sumažinant teismų galią ginti piliečių interesus. Užuot didinus prokurorų galias, Lietuvai reikėtų nuosekliai sekti Vakarų praktika ir perkelti teisėsauginės kompetencijos centrą į stiprius ir pilietiškai atsakingus teismus", - pabrėžia K. Čilinskas ir H. Mickevičius.
Pasak jų, jei duomenys apie asmens privatų gyvenimą gauti kaip įrodymai baudžiamajam procesui, jie turi būti naudojami būtent šiame procese, neperduodant jų be teismo leidimo viešumai. Tai šiurkščiai pažeidžia teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir laikoma neleistinu poveikiu teismui bei įrodymų diskreditavimu. Instituto nuomone, turi būti nustatyta aiški konkrečių pareigūnų atsakomybė už asmens privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimą operatyvinėje veikloje ir baudžiamajame procese.
Politikams siūloma įteisinti daugelyje Vakarų valstybių taikomą praktiką, pagal kurią pasibaigus prieš pilietį vykdytam operatyviniam tyrimui jam pranešama, kad toks tyrimas buvo atliekamas, o tyrimo medžiaga sunaikinta.
Didelį susirūpinimą žmogaus teisių apsaugos požiūriu kelia ir vis dažnesnis asmens kodo naudojimas. "Praktika rodo, kad nepagrįstas ir viešas asmens kodo naudojimas sukuria galimybes prieiti prie daugelio asmenų asmens duomenų ir taip pažeisti jų privatų gyvenimą. Žinant konkretaus žmogaus asmens kodą, galima nesunkiai sujungti į visumą įvairiose įstaigose ar įmonėse turimą informaciją apie asmenį, ir tokiu būdu sužinoti viską apie konkretaus žmogaus gyvenimą", - pažymi ekspertai.
ŽTSI pastebėjo nemažai teisės į teisingą teismą pažeidimų - nuo ikiteisminio tyrimo etapo iki antstolių atliekamo teismo sprendimų įgyvendinimo. Taip pat Antstolių įstatymas iš esmės neskiria dėmesio asmenų apsaugai nuo galimo antstolių piktnaudžiavimo, o teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija nustato įstatymui prieštaraujantį teisinį reguliavimą. Dabar taikoma praktika vienpusiškai palanki antstoliams ir nepriimtina žmogaus teisių apsaugos požiūriu.
"Lietuvoje galiojanti teisinės gynybos priemonių nuo žmogaus teisių pažeidimų sistema nėra pakankamai veiksminga. Gyventojų informuotumas apie žmogaus teises yra labai ribotas, žmogaus teisių kultūra - neišvystyta. Nenuostabu, nes Lietuvoje nėra valstybinės žmogaus teisių įgyvendinimo politikos", - konstatuoja ŽTSI.
Straipsnis Delfi čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas