ŽTSI nuomone, kol kas taip nėra. Tačiau Žinių radijo laidoje "Dienos klausimas" ŽTSI direktorius išsakė rimtą susirūpinimą, jog Lietuvoje stebima išties daug teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidimų.
"Lietuvos kultūrinė terpė dėkinga privataus gyvenimo pažeidimams - žmonės apskritai sunkiai identifikuoja ir supranta šią teisę, be reikalo atskleidžia savo asmeninę informaciją - asmens kodą, gimimo datą, šeimyninį statusą," sakė H. Mickevičius.
ŽTSI vadovo nuomone, prie tokios situacijos buvo nuosekliai einama. "Iš pradžių buvo mojuojama telefoninių pokalbių išklotinėmis per buvusio parlamentaro Audriaus Butkevičiaus askandalą. Rolando Pakso apkaltos metu imta telefoninius pokalbius viešinti. Dabartinio skandalo metu privačių pokalbių viešinimas tapo įprastu dalyku, standartu," sakė H. Mickevičius.
"Tai labai pavojingas, demokratijai pavojų keliantis reiškinys. Riba tarp privataus gyvenimo kontrolės vardan demokratijos ir tos demokratijos suardymo yra sunkiai apčiuopiama. Negalima aukoti tokio principinio dalyko kaip žmogaus teisės netgi tokiems dalykams kaip kova prieš korupciją," sakė ŽTSI direktorius.
Jis taip pat patikslino pastebimą neaiškumą kalbant apie žmogaus teisių apsaugos ir antikorupcinės kovos priešpriešą. "Vyraujanti nuomonė, kad žmogaus teisių apsauga prieštarauja efektyviai kovai prieš korupciją, yra nesusipratimas," pareiškė H. Mickevičius. "Pavyzdžiui, ką davė šis skandalas? Parodė, kad keletas politikų yra susitepę, ir keletas verslininkų yra žemos moralės, tačiau tuo viskas baigiasi. Visi kiti tik nulįs giliau į pogrindį."
ŽTSI vadovo teigimu, Operatyvinės veiklos įstatymas turi būti labai detalizuotas, nes jis reglamentuoja laba rimtą įsikišimą į asmens privatų gyvenimą. "Tačiau pirmiausia praktikoje mes turėtume vadovautis Europos žmogaus teisių konvencija, kuri Lietuvoje turi vidaus įstatymo statusą ir turi pirmenybę prieš kitus Seimo priimtus įstatumus," pabrėžė H. Mickevičius.
Laida transliuota 2004 09 13, 11:48. Laidos vedėja Jurga Ramanauskienė. Laidos tema "Ar Lietuva netampa policine valstybe?"
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas