Vasario 14 d. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė sprendimą byloje D.D. prieš Lietuvą, kuriuo pripažino Europos žmogaus teisių konvencijos 5 ir 6 straipsnio pažeidimus. EŽTT sprendimas konstatuoja, kad proto negalią bei psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių užtikrinimo sistema Lietuvoje turi rimtų teisinio reguliavimo ir praktinių trūkumų.
Pareiškėja D.D. 2000 m. įtėvio iniciatyva ji buvo pripažinta neveiksnia, o 2004 metais priverstinai apgyvendinta socialinės globos institucijoje (daugiau informacijos apie bylos faktus galite rasti ŽTSI strateginių bylų skiltyje). EŽTT sprendimu buvo konstatuota, kad priverstinis D.D. apgyvendinimas Kėdainių socialinės globos namuose prilygsta jos laisvės atėmimui, kadangi šių namų administracija turi visišką kontrolę D.D. atžvilgiu dėl jos gydymo, globos, gyvenimo ir judėjimo laisvės. Be to, D.D., nors de jure ir neturi teisinio veiksnumo, faktiškai suvokia, kad buvo apgyvendinta socialinės globos namuose priverstinai ir nepageidauja juose gyventi.
Teismas pabrėžė, jog, remiantis Konvencija, D.D. turi teisę teismine tvarka ginčyti savo neterminuotą priverstinį buvimą globos institucijoje. Tačiau Lietuvoje teisės aktai nenumato procedūros, kuria remiantis teismai periodiškai galėtų peržiūrėti asmens buvimo globos įstaigose teisėtumą. Be to, asmuo, pripažintas neveiksniu, pats kreiptis į teismą negali – tokią teisę turi tik asmens teisėtas globėjas. EŽTT konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia Konvencijos 5 straipsnį, užtikrinantį teisę į laisvę ir asmens saugumą.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kėdainių socialinės globos namai – už D.D. priežiūrą atsakinga institucija, dėl kurios veiksmų pareiškėja ne kartą skundėsi – yra ir jos teisinis globėjas. Tokiais atvejais, ginčijant buvimą institucijoje teismine tvarka, asmeniui turi būti užtikrinta teisė į nepriklausomą teisinį atstovą.
EŽTT taip pat nustatė, jog Lietuvos valstybė D.D. atveju įvykdė ne vieną Konvencijos 6 straipsnio, užtikrinančio teisę į teisingą teismą, pažeidimą. Nors D.D. pripažinimo neveiksnia procesas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, EŽTT pažymėjo, jog negali neatkreipti dėmesio į tai, kad 2000 m. nustatant neveiksnumą pareiškėja teisme nedalyvavo. Ji taip pat nebuvo informuota apie bylos, susijusios su jos autonomija bei patalpinimu į globos įstaigą, nagrinėjimą. Lietuvos teismo sprendimas pripažinti D.D. neveiksnia buvo paremtas tik medicinine išvada, teismo posėdyje nedalyvaujant ją pateikusiems ekspertams.
Pareiškėja nebuvo kviečiama ir į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl jos teisinio globėjo paskyrimo. Vėliau, nagrinėjant teisme globėjo keitimo klausimą, pareiškėjos dalyvavimas buvo užtikrintas, tačiau jos interesus atstovavo jos globėjo advokatas. EŽTT sprendime nurodė, kad dėl priešingų D.D. ir jos globėjo interesų, globėjo teisinis atstovas negalėjo tinkamai jos atstovauti. Teisingo teismo principas reikalavo, kad D.D. būtų užtikrintas atskiras teisinis atstovas.
Europos žmogaus teisių teisme D.D. atstovavo ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius. Ruošiant bylos dokumentus, ŽTSI bendradarbiavo su tarptautine nevyriausybine organizacija Interights. Byloje savo nuomones išsakė JAV Harvardo universitetas ir Nacionalinių žmogaus teisių institucijų Europos asociacija.
Teismo sprendimą anglų kalba galite rasti čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas