Gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose vyko konferencija „Teisingumas Lietuvoje: teisė ar privilegija?“, kurios metu politikai, advokatai, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai diskutavo apie teisinės pagalbos prieinamumą šalies gyventojams. Konferencijos dalyviai aptarė pro bono atstovavimą – savanoriškai neatlygintinai teikiamas teisines paslaugas, siekiant apginti viešą interesą bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) prieinamumą ir efektyvumą. Renginys dedikuotas žmogaus teisių gynėjui advokatui Kęstučiui Čilinskui. Konferencijos metu buvo parodytas trumpas dokumentinis filmas apie Kęstutį Čilinską.
Pirmojoje konferencijos dalyje, nagrinėtas pro bono paslaugų poreikis ir galimybės jas teikti. Diskusiją pradėjęs Teisingumo ministras Remigijus Šimašius apgailestavo, kad pro bono praktika Lietuvoje yra užmiršta. Teisingumo ministras paneigė teiginį, kad yra teisinių kliūčių teikti pro bono paslaugas ir pabrėžė, kad jų teikimas yra sveikintinas. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos (LAAT) pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis, sutikdamas su Teisingumo ministro nuomone, tvirtino, kad pro bono atstovavimas yra advokatų garbės reikalas. LAAT pirmininko nuomone Lietuvos advokatai teikia pro bono paslaugas, tačiau apie tai neinformuoja.
ŽTSI Teisinės pagalbos koordinatorė Jolanta Samuolytė pristatė savo atlikta tyrimą, kuriuo konstatavo, kad poreikis pro bono atstovavimui Lietuvoje yra, nemažas advokatų skaičius norėtų tokias paslaugas teikti, teisinių kliūčių jų teikimui nėra, ir siūlė pasinaudoti JAV praktika, kur pro bono teisinės pagalbos sistema yra integruota į advokatų etiką ir jos teikimas yra traktuojamas kaip advokato pareiga. JAV teisinė pagalba yra koordinuojama specialios komisijos, atrenkančios, kurioms byloms ji reikalinga. Prezentaciją galite rasti čia.
Nuomonių įvairovė atsiskleidė diskusijoje, kiek svarbus informavimas apie pro bono atstovavimą – kur riba tarp reklamos ir visuomenei svarbios informacijos sklaidos.
Antrojoje konferencijos dalyje aptarti VGTP sistemos iššūkiai. Teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius neatlygintiną teisinę pagalbą pavadino “deimantu teisingumo karūnoje”, tačiau pripažino, kad nors sistemos pertvarka iš pagrindų nėra būtina, VGTP sistemai būtinos reformos. Su tokia nuostata nesutiko įžvalgomis ir pastabomis apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problemas pasidalinusios advokatės Marija Bartaševičiūtė ir Ingrida Krolienė. Jų nuomone, VGTP sistema turi būti reformuojama iš esmės, nes ji yra pernelyg biurokratizuota ir neefektyvi.
Šioje konferencijos dalyje ŽTSI teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė pristatė ŽTSI atliktą VGTP prieinamumo tyrimą, konstatuojantį, kad daugiau nei trečdalis gyventojų vis dar nežino apie pirminę teisinę pagalbą, o daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų – apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tyrime aptariamos kliūtys įvairioms socialinėms grupėms priklausantiems asmenims gauti nemokamą teisinę pagalbą, bei siūlomos rekomendacijos sistemos tobulinimui, siekiant pagerinti informacijos apie teikiamą pagalbą sklaidą ir paslaugų prieinamumą. Visą tyrimą skaitykite čia.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Vilniaus Universiteto teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius, LR Seimo narys Julius Sabatauskas, Vilniaus VGTP tarnybos vadovė Solveiga Paulauskienė. Diskusijas moderavo LAAT pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė bei Teisingumo ministro patarėjas Tomas Baranovas.
Renginyje buvo paskelbtas Žmogaus Teisių Šauklio 2011 apdovanojimas – šiais metais titulas suteiktas Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos "Viltis" asociacijos vadovei Danai Migaliovai. Žmogaus teisių šaukliu kasmet skelbiamas asmuo, savo veikla labiausiai nusipelnęs ar pasižymėjęs žmogaus teisių gynimo srityje. Daugiau informacijos rasite čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas