Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Teisės projektų tyrimų centras įvertino informaciją, jog daug asmenų skundžiasi dėl to, kad policijos pareigūnai, paskyrę baudas, perduoda jas išieškoti antstoliams, kurie areštuoja sąskaitas bankuose ar kitą turtą ir išieško daug didesnes sumas nei paskirtoji bauda.
Asmenys taip pat skundžiasi dėl to, kad be jokio antstolio įspėjimo dėl baudos išieškojimo netikėtai sužino, kad antstolis yra areštavęs jų turtą, banko sąskaitas.
Teisės ekspertai ragina tobulinti teisės aktus, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo galimo antstolių piktnaudžiavimo, nustatyti ribas, kiek jie gali išreikalauti iš žmogaus.
"Antstoliams sudarytos galimybės, įdėjus mažas darbo sąnaudas, išsireikalauti iš asmenų dideles sumas, kaip administravimo išlaidas ir atlyginimą už darbą", - išanalizavę situaciją tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Teisės projektų ir tyrimų centras, kurie kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus.
Teisininkai siūlo, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu reikšmingi antstolių veiklos klausimai, taip pat ir mokėjimai antstoliams turėtų būti reglamentuojami įstatymu.
Policijos pareigūnai per 2003 metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskyrė 285,6 tūkst. baudų už 80,7 mln. litų.
Pagal Teisingumo ministro patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją, išieškant, pavyzdžiui, 250 litų baudą, antstoliui priklauso 200 litų atlyginimas ir 60 litų administravimo išlaidų. Didėjant išieškomoms sumoms, proporcingai didėja antstolių pajamos.
Kad pareigūnų nubaustiems žmonėms greta baudos nereikėtų mokėti dar didesnių sumų antstoliams, įstatymai (Civilinio proceso kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) numato, kad, kai nubaustasis gauna darbo užmokestį, pensiją ar stipendiją, pareigūnai negali baudos išieškojimo nukreipti antstoliams, o turi siųsti nutarimą išieškojimui tiesiai iš asmenų darbo užmokesčio, pensijos ar stipendijos.
Įstatymai antstoliams draudžia tokiais atvejais priimti pareigūnų nutarimus vykdymui.
Atsižvelgdami į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, pareigūnai gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.
Tačiau teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, pažeisdama kodeksų nuostatas, nurodo, kad jeigu skolininkas pateikia antstoliui dokumentus, kad išieškoti pinigų sumą galima darant atitinkamo dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, antstolis vykdo tokį išieškojimą.
Jis netgi gali nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą, jei iš minėtų pajamų negalima išieškoti per šešis mėnesius. Jam taip pat leidžiama išieškotojo prašymu papildomai areštuoti tokio skolininko turtą.
"Instrukcija tarsi specialiai sudaro galimybes antstoliams gauti didesnes pajamas", - konstatuoja ekspertai.
Pagal instrukciją tik maža bauda nubaustas asmuo turi galimybę gauti iš antstolio žinią, kad bus išieškojimo veiksmai, ir pasiūlymą mokėti geruoju. Didesnėmis baudomis nubaustieji paliekami be galimybės gauti tokią informaciją ir tokį pasiūlymą.
Teisės ekspertų turima informacija rodo, kad pareigūnai ir antstoliai mieliau laikosi ne žmonėms naudingų įstatymų (kodeksų) reikalavimų, bet vadovaujasi teisingumo ministro patvirtinta instrukcija. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Teisės projektų ir tyrimų centras siūlo Teisingumo ministerijai Sprendimų vykdymo instrukciją suderinti su kodeksų normomis, taip pat ją pataisyti, atsisakant vien antstoliams naudingų, bet žmogaus teisių apsaugos požiūriu nepriimtinų normų.
Dokumentą, kurio pagrindu parengtas šis pranešimas, galite parsisiųsti čia.
Taip pat pranešimą bei jo komentarus galite rasti portaluose Delfi bei Infolex ir interneto dienraštyje Bernardinai.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas