Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

Šiandien ŽTSI įvyko nevyriausybininkų susitikimas su Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros (European Union Agency for Fundamental Rights, FRA) direktoriumi Morten Kjaerum. Tai buvo pirmoji Agentūros direktoriaus, nemažai metų dirbusio nevyriausybiniame sektoriuje, darbo vizito Lietuvoje programos dalis. Prieš susitinkant su Lietuvos politikais ir pareigūnais, M.Kjaerum norėjo gauti  informacijos iš Lietuvos nevyriausybininkų bei išklausyti nuomonių apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, pristatyti Agentūros darbo planus ir aptarti NVO bendradarbiavimo su Agentūra galimybes.  

M.Kjaerum pabrėžė, kad Agentūra savo darbe remiasi sistemingais tyrimais bei gilumine faktinės informacijos analize. Tuo jos darbo stilius skiriasi nuo kitų Europos žmogaus teisių institucijų, pvz., Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro Thomas Hammarberg‘o, dažnai matomo priešakinėse reagavimo gretose šalia pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų. Agentūros reagavimo būdas yra lėtesnis, jo tikslas pateikti įrodymais pagrįstus patarimus ES institucijoms bei valstybėms narėms, ir čia itin svarbus vaidmuo tenka nevyriausybinėms organizacijoms, galinčioms pateikti daug vertingų faktų tiek per įvairius tinklus (RAXEN,  FRALEX ir kt.), tiek per specialiai komunikacijai su Agentūra įsteigtą Žmogaus teisių platformą (FRP), kurios nariais Lietuvos nevyriausybininkus M.Kjaerum aktyviai kvietė tapti.

Agentūros direktorius taip pat akcentavo visaapimančio žmogaus teisių darbo svarbą. Pasak jo, žmogaus teisių srityje darbas turi būti proaktyvus, analitinis, todėl itin svarbu turėti nacionalines žmogaus teisių institucijas (NŽTI), užtikrinančias, kad, iš vienos pusės, neliktų spragų, iš kitos – nebūtų persidengiama kelioms institucijoms dirbant tose pačiose srityse. M.Kjaerum pastebėjo, kad NŽTI sąvoka vis dažniau naudojama įvairių tarptautinių žmogaus teisių institucijų, matant NŽTI kaip strateginius partnerius nacionaliniame lygmenyje užtikrinančius žmogaus teisių konvencijų įgyvendinimą, ataskaitų teikimą ir pan. Agentūros duomenimis, dabar pristeigta daugybė fragmentiškų institucijų – stokojančių finansavimo, personalo ir galių, todėl negalinčių dirbti efektyviai. Tokių institucijų, ypatingai orientuotų į skundų nagrinėjimą, dauginimas nėra efektyvus kelias spręsti žmogaus teisių problemas.

Lietuvos nevyriausybininkai susitikime iškėlė eilę aktualių klausimų, tarp jų: sistemingų psichikos neįgaliųjų teisių pažeidimų, apimant ir neveiksnumo institutą, įstatyminių spragų reglamentuojant smurto šeimoje aukų gynybą, etninių mažumų integracijos nenuoseklumą, neapykantos kurstymo žiniasklaidoje toleravimą, ir kt.

ŽTSI direktorius apibendrino, kad Lietuvoje susiklosčiusi pradakosali situacija, kai fasadinė pusė sudaro neblogą įspūdį – ratifikuota eilė konvencijų, priimti kertiniai įstatymai, įsteigtos tam tikros institucijos, tuo tarpu realybė kelia nerimą – iki šiol Lietuvoje nėra valstybinės žmogaus teisių politikos, nė viena partija neplanuoja žmogaus teisių darbo ir žmogaus teisių klausimai nebuvo patekę nė į vienos Vyriausybės programą.

Susitikime dalyvavo Lietuvos žmogaus teisių centro, Lietuvos gėjų lygos, Lygių galimybių plėtros centro, Etninių tyrimų centro, Tolerantiško jaunimo asociacijos, Nacionalinio integracijos instituto, SOPA, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Piliečių gynybos paramos fondo, Globalios iniciatyvos psichiatrijoje Vilniaus skyriaus, Transparency International Vilniaus skyriaus, Romų visuomenės centro bei žydų bendruomenės atstovai.

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros veiklą rasite čia bei Agentūros tinklapyje.