Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

Vakar BNS vykusioje spaudos konferencijoje, surengtoje europarlamentaro Leonido Donskio, dalyvavo ŽTSI Valdybos pirmininkas Dainius Pūras ir direktorius Henrikas Mickevičius, o taip pat Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Konferencijoje apžvelgti pastarojo meto įvykiai, turėję didelį rezonansą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Pastebėta, kad įvykusios homoseksualų eitynės yra sveiko proto pergalė prieš homofobiją, kurios neaptemdė net Seimo narių išprovokuoti incidentai. Deja, Lietuvoje yra ir kur kas gilesnių žmogaus teisių problemų kurių sprendimas nulems mūsų šalies reputaciją.

Europos Parlamento nariui Leonidui Donskiui nerimą kelia čečėnų Gatajevų šeimos istorija. „ES valstybėje Suomijoje žmonės pasiprašė politinio prieglobsčio, gelbėjantis nuo persekiojimo kitoje ES valstybėje – Lietuvoje, kas yra absoliučiai nenormalu ir siunčia pačią prasčiausią žinią apie mus žmogaus teisių organizacijoms“, - tvirtino L.Donskis.

H. Mickevičius pažymėjo, kad šiuo metu ruošiamas ieškinys prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teismui, taip pat paduotas ieškinys į Lietuvos teismą dėl neteisėto Gatajevų sulaikymo: „Dabar visi mokesčių mokėtojai turės sumokėti Gatajevams piniginę kompensaciją už neteisėto sulaikymo laiką. Įdomu sužinoti, ar kas nors nukentės dėl to Valstybės saugumo departamente arba prokuratūroje“.

ŽTSI direktorius pastebėjo, kad suteikus Gatajevams politinį prieglobstį Suomijoje, rimtai nukentėtų Lietuvos kaip demokratinės, teisinės, žmogaus teises gerbiančios valstybės įvaizdis. „Ar į mus kas nors po to žiūrės rimtai, kai, 2011 metais pirmininkaudami Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, mes kalbėsime apie žmogaus teisių pažeidimus Kazachstane ar kitur?“ - retoriškai klausė H.Mickevičius.

VSD darbo metodai abejonių kelia ir saugumiečių su tarptautiniais teroristais bandomos susieti klaipėdietės E.Kusaitės byloje. Mergina pusę metų laikoma Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. „Šiuo atveju kalbame apie labai jautrią, silpnos sveikatos, cerebriniu paralyžiumi sergančią mergaitę. Įtariame, kad su ja buvo dirbama ilgiau nei dvejus metus, o jos apklausos vykdavo be advokato“, - sakė H. Mickevičius.

Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys priminė, kad VSD nepaneigė E.Kusaitės artimųjų viešai išsakytų žodžių, esą merginą dvejus metus „globojo“ saugumas: ji gyveno VSD parūpintame bute, skaitė jų nupirktą Koraną ir palaikė ryšius su parinktais žmonėmis.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius atkreipė dėmesį ir į slapto CŽV kalėjimo istoriją. Anot jo, Jungtinėse Amerikos Valstijose praėjusią savaitę viešėjęs premjeras Andrius Kubilius pasiskubino paskelbti, kad ginčai dėl Lietuvoje galbūt veikusio slapto teroristų sulaikymo centro baigti.

„Apie kokius ginčus eina kalba? Kas su kuo ginčijasi?“, – klausė H. Mickevičius. „Mano požiūriu, jokių ginčų čia nėra ir jų būti negali. Kalba eina apie galimai įvykdytus rimtus nusikaltimus ir nepriklausomą teisėsaugos institucijų tyrimą. Politinės valdžios atstovui nedera viešai svarstyti „ginčų pabaigą“. Jo nuomone, tokie žodžiai buvo tarsi žinia atsakingoms institucijoms, kad toliau nebereikia ieškoti tiesos. „Ar mūsų premjeras yra girdėjęs apie teisinės valstybės ir valdžių atskyrimo principus“, - domėjosi H. Mickevičius.  

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys, „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ tarybos pirmininkas bei ŽTSI Valdybos pirmininkas Dainius Pūras pabrėžė, kad žmogaus teisės Lietuvoje regresuoja. Anot jo, pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį kraštas rodė ryžtą sparčiai žengti į priekį šioje srityje, vėliau žmogaus teises Lietuvoje ištiko stagnacija, o dabar ir regresas.

 „Maniau, kad mūsų visų didžiausia aistra bus kovoti už pilietines teises, nes tiek metų jų neturėjome. Deja, jos dabar aukojamos. Žmonės labai jautrūs ekonominėms ir socialinėms teisės, bet pilietinės teisės neginamos. Tačiau netolerantiška visuomenė pati suserga – daugėja savižudybių, girtuoklystės. Tikiu, kad Lietuva pasveiks, bet dabar yra atkrytis“, - įsitikinęs D. Pūras.

H. Mickevičius ragino politikus suvokti žmogaus teisių gynimo svarbą: „Kol kas nėra jokio politinio dėmesio žmogaus teisėms – jų nėra nei politinių partijų, nei Vyriausybės programose. Vadovaujamasi požiūriu, kad viską lemia ekonomika, tačiau net ir iš pragmatinės pusės svarbu ginti žmogaus teises, priešingu atveju sukuriama nepalanki verslo investicijoms aplinka. Ar norės nesaugioje aplinkoje kurti verslą homoseksualios orientacijos verslininkas, ar islamą išpažįstantis, ar juodaodis, o taip pat žmonės, kurių orumas neleidžia duoti kyšio, bei daugelis kitų,“ – retoriškai klausė ŽTSI direktorius.

Visų konferencijos dalyvių nuomone, svarbu, kad į žmogaus teises Lietuvoje dėmesį atkreiptų krašto politikos elitas. „Jų tyla labiausiai glumina. Kol politikos elitas nesirūpins piliečiais, nestos ginti jų teisių, tol mūsų laisvėms kyla didelė grėsmė“, - pastebėjo D.Kuolys.

Daugiau apie spaudos konferenciją skaitykite naujienų portaluose DELFI, Alfa.lt bei lrytas.lt.