Šiandien Švedijos ambasadoje vykusiame seminare aptartos diskriminacijos ir nepakantumo problemos Lietuvoje bei ieškota būdų paskatinti tarpusavio supratimą bei pagerinti žmogaus teisių padėtį. Seminare, kurį surengė Švedijos, Norvegijos ir Slovėnijos amasados Lietuvoje bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas, dalyvavo Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaras Thomas Hammarberg.
Thomas Hammarberg pabrėžė, kad finansų krizės sukelta ekonominė krizė gresia peraugti į socialinę krizę, kuri savo ruožtu sąlygotų politinę krizę, ir norint to išvengti mes turime suvokti, kad kalbėti apie žmogaus teises yra labai svarbu. „Suvaržymai neišvengiami, tačiau raktinis žodis - „kaip“ tie suvaržymai daromi – ar nepriimami sprendimai, dėl kurių labiausiai nepasiturintys, labiausiai pažeidžiami žmonės nukentės labiausiai,“ sakė komisaras.
Žmogaus teisių komisaras perspėjo, kad bedarbystės augimas, kaip tokių sprendimų pasekmė, yra itin pavojingas, nes jis suteikia puikią dirvą radikalioms populistinėms politinėms jėgoms, kurių veikimą puikiai iliustruoja kitų šalių pavyzdžiai, kuomet per paskutinį pusmetį užfiksuota eilė sunkių neapykantos nusikaltimų – žmogžudysčių dėl etninės kilmės.
ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad demokratijos institutų ir procedūrų įgyvendinimas dar negarantuoja realios demokratijos. Pastarosios pagrindas – žmogaus teisių užtikrinimas. ŽTSI vadovas apgailestavo, kad įstojus į tarptautines organizacijas, žmogaus teisių srityje progresas baigėsi.
„Deja, nuo įstojimo į Europos Sąjungą žmogaus teisių klausimams neliko vietos politinėje darbotvarkėje. Maža to, įvertinus eilę pastarojo meto politinių sprendimų, inicijuotų teisės aktų bei pataisų, akivaizdu, kad kvestionuojamos europinės vertybės bei prisiimti įsipareigojimai. Prasidėjo žmogaus teisių situacijos regresas,“ pastebėjo H.Mickevičius.
Diskusijos metu pasisakęs Teisės instituto vadovas Petras Ragauskas, akcentavo, kad 1996-2000 metų konservatorių Vyriausybė priėmė eilę žmogaus teisėms svarbių sprendimų, tuo tarpu dabar neranda laiko dialogui su žmogaus teisių srityje dirbančiomis organizacijomis.
„Žmogaus teisės reikalauja nuolatinio struktūruoto darbo, tai nėra proginių pasisakymų klausimas. Struktūriškas požiūris yra lemiamas veiksnys,“ pabrėžė Žmogaus teisių komisaras. „Turi vykti nuolatinis dialogas, kurio svarbiausias aspektas – demonstruojamas rimtas požiūris į nevyriausybinį sektorių ir realus bendradarbiavimas,“ sakė T.Hammarberg.
Komisaras taip pat atkreipė dėmesį, kad turi būti renkami ir analizuojami duomenis apie žmogaus teisių situaciją valstybėje, ir paminėjo, kad nepriklausoma žmogaus teisių institucija ženkliai prisidėtų prie struktūrinio požiūrio į žmogaus teises.
Pranešimus seminare skaitė Mykolo Riomerio universiteto profesorius Šarūnas Liekis, Socialinių tyrimų instituto Etninių studijų centro vadovas Tadas Leončikas bei Lygių galimybių centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Seminare dalyvavo Lietuvos politikai, užsienio diplomatai, valstybės pareigūnai, žmogaus teisių apsaugos bendruomenės atstovai.
Oficialų ET Žmogaus teisių komisaro biuro pranešimą apie tai (anglų k.) skaitykite čia arba čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas