Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

Šiandien 10 val. BNS Spaudos konferencijų salėje Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) pristatė penktąją žmogaus teisių apžvalgą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2007-2008“, parengtą remiantis ŽTSI tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis. 
 
Apžvalgoje pažymima, kad žmogaus teisių padėties blogėjimo nuo įstojimo į Europos Sąjungą 2004-aisiais tendencija išliko. 2007- 2008 m.:

1. Sparčiai plito rasizmas, antisemitizmas, ksenofobija, homofobija, ir kitos nepakantumo formos;
2. Ženkliai pablogėjo socialiai pažeidžiamų grupių – moterų, vaikų, neįgaliųjų, ir kitų – padėtis.
3. Nemažėja žmogaus teisių, kurios yra esminės veiksmingos demokratijos funkcionavimui, pažeidimų – teisės į politinį dalyvavimą, teisės į saviraiškos laisvę, teisės į privataus gyvenimo gerbimą,  teisės į teisingą teismą.

Blogėjant žmogaus teisių padėčiai, mažėjo žmonių pasitikėjimas valstybės institucijomis, kurios privalo šias teises ginti. 2008 metų pabaigoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad keturi penktadaliai respondentų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, dėl to niekur nesikreipė, iš jų beveik 80% tai motyvavo netikėjimu, kad gaus efektyvią pagalbą.

2008 metais pasirodė moksliškai pagrįstas tiesioginio ryšio tarp nerimą keliančių emigracijos mąstų ir nepatenkinamos žmogaus teisių padeties Lietuvoje įrodymas. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų Airijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje įsikūrusių lietuvių atlikta apklausa parodė, jog dauguma emigrantų į Lietuvą negrįžta ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl to, kad svetur geriau užtikrintas saugumas, laisvė ir kitokie, labiau pagarbūs, santykiai tarp žmonių.

Tarp sričių, kuriose Lietuvai reikėtų pasitempti gerinant verslo aplinką ir tuo pačiu tikintis užsienio investicijų didėjimo, ekspertai mini teisės viršenybės įtvirtinimą, skaidresnį teismų darbą, nuosavybės apsaugos stiprinimą, viešojo administravimo gerinimą ir kitas efektyvaus žmogaus teisių įgyvendinimo įtakojamas sritis.

"Nepaisant akivaizdaus reikalingumo praplėsti politinės darbotvarkės žmogiškąjį matmenį, joje – nepriklausomai nuo klestėjimo ar nuosmukio laikmečio – dominuoja nebrandžiai demokratijai būdingas požiūris, kad sėkminga ekonominė šalies raida nulems tokių „antraeilių“ sričių kaip žmogaus teisių užtikrinimas problemų sprendimą. Brandi demokratinė valstybė tuo ir skiriasi nuo kitų, kad pirmiausiai sukuriama aplinka, kurioje gerbiamas žmogaus orumas, laisvė, saugumas. Tokia aplinka sudaro palankias sąlygas kūrybiškai savirealizacijai, kuri ir sąlygoja sėkmingą ekonominį bei socialinį šalies vystymąsi," sakė Henrikas Mickevičius, pristatydamas Apžvalgą.

Etninių tyrimų centro vadovas Tadas Leončikas pabrėžė, kad beprecedentis nepakantumo "kitokiems" - kitos etninės kilmės, tautybės, religijos atstovams, homofobijos pilitimas blogina visos visuomenės padėtį. "Vertinant žmogaus teisių pažeidimus įvairių visuomenės grupių atžvilgiu reiktų suvokti, kad tai tam tikru gyvenimo laikotarpiu gali nutikti kiekvienam iš mūsų, ir žemindami kitus kuriame aplinką, kurioje nesame saugūs patys," sakė T. Leončikas.

Margarita Jankauskaitė iš Lygių galimybių plėtros centro apgailestavo, kad valstybiniu lygiu vis dar nesugebama kompleksiškai suvokti ir įvertinti diskriminacijos. "Antidiskriminacinė programa tai puikiai iliustruoja - joje nėra kompleksiškumo, o siūlomos antidiskriminacinės priemonės fragmentiškos, kai kurie diskriminacijos pagrindai išvis neapimami," apgailestavo M. Jankauskaitė.

Deja, kai kurie pastarojo laikotarpio politiniai sprendimai ne tik nepagerino, bet ir sistemingai blogina visuomenės padėtį, ypač socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Pavyzdžiui, pernai birželį priimta Valstybinė šeimos politikos koncepcija, stigmatizuojanti nepilnas šeimas. Vieši koncepcijos kūrėjų pasisakymai stigmatizavo nesantuokines poras ir vienišų motinų šeimas, jas vadindami nevisavertėmis, keliančiomis socialines problemas ir grėsmę, neatitinkančias valstybinės šeimos vizijos.

"Šeimos koncepcija visų pirma pažeidžia vaikus – nejau grįšime į laikus, kai buvo stigmatizuojami nesantuokiniai vaikai, nepilnų šeimų vaikai? Turint omenyje aukščiausią Europoje patyčių mąstą, vaiko iš gėdingos šeimos įvaizdis gali prigyti labai greitai." pastebėjo Dovilė Šakalienė, ŽTSI projektų vadovė.

Globalios iniciatyvos psichiatrijoje direktorė Dovilė Juodkaitė apgailestavo, kad matyt visas valdžios rūpinimasis neįgalilų piliečių gerove apsiriboja konvencijų ratifikavimu, ne tik nesiimant realių priemonių įgyvendinti jose numatytus principus, bet dažnai net nesugebant priimti bazinių teisės aktų pakeitimų. "Todėl šiandien galime paklausti savęs, kaip užtikrinamos neįgalių asmenų teisės, jeigu iš 30 tūkst. psichikos negalią turinčių asmenų tik 1 proc. dirba, ketvirtadalis visų suaugusių psichikos ar proto sutrikimą turinčių asmenų yra pripažinti neveiksniais, taigi neturi jokių teisių), ir tik 19 proc. judėjimo negalią turinčių asmenų gali išreikšti savo valią kaip piliečiai rinkimuose."

Spaudos konferencijoje dalyvavo Henrikas Mickevičius, ŽTSI direktorius, Tadas Leončikas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro vadovas, Dovilė Juodkaitė, VšĮ Globali iniciatyva psichiatrijoje direktorė, Lietuvos Neįgaliųjų forumo tarybos narė, Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, bei Dovilė Šakalienė, ŽTSI projektų vadovė.

Apžvalgos tekstą skaitykite čia.