Šiandien 10.00 val. BNS Spaudos konferencijų salėje VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ surengė spaudos konferenciją „Valstybinės psichikos sveikatos strategijos svarba finansų krizės metu”.
Spaudos konferencijos metu aptarta kas nuveikta įgyvendinant valstybinės psichikos sveikatos strategiją, kokios šios strategijos įgyvendinimo perspektyvos. Savo pastebėjimus išsakė VšĮ Globali iniciatyvos psichiatrijoje direktorė Dovilė Juodkaitė, Psichosocialinės reabilitacijos centro direktorė Rūta Lukošaitytė, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto pirmininkas Paulius Skruibis bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius pastebėjo, kad neveiksnumo ir priverstinės hospitalizacijos klausimas išlieka itin problemiškas - visų pirma dėl nesutvarkytos teisinės bazės, kuriai sutvarkyti trūksta politinės valios. Tačiau, iš kitos pusės, tesinė praktika keičiasi į gerąją pusę.
"Džiugu, kad net esant netinkamai teisinei bazei pasiekti neblogi teismo sprendimai. Pavyzdžiui, Aukščiausias teismas nutarė, kad neveiksnumo bylos yra itin sudėtingos, nes kalbama apie žmogaus eliminavimą iš visuomenės gyvenimo, todėl turi būti atsižvelgta ne tik į psiciatrų išvadas, bet ir įvertinti socialiniai veiksniai – ar žmogus gali susitvarkyti buitį, dirbti, bendrauti," sakė H. Mickevičius. Jis teigė, kad daug tikisi ir iš Aukščiausio teismo nutarties, kad psichinė sveikata yra privataus gyvenimo dalis, todėl turi būti ginamos psichikos ligonių teisės, taip pat ir teisė naudotis visomis kitomis teisėmis. Jų teisinis veiksnumas gali būti atimtas tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai nėra jokių kitų instrumentų užtikrinti, kad žmogus ir aplinkiniai būtų saugūs.
"Tačiau teisinės bazės koregavimas yra būtinas ir nedelsiant," pabrėžė ŽTSI direktorius. "Vis dar nėra dalinio veiksnumo instituto, neužtikrintos teisės asmenų, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, neadekvačiai sureguliuotas globos institutas - šiuo metu jis palankus globėjui, o ne globotiniui, taip pat reikia tobulinti asmenų su psichikos negalia priverstinės hospitalizacijos ir jų institucionalizacijos tvarkas."
Kalbant apie ekonominę užstrigusios psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo pusę, Dovilė Juodkaitė informavo, jog šiuo metu Lietuvoje yra 25 psichoneurologiniai pensionatai, kurių vieno išlaikymas per metus kainuoja gerokai daugiau nei skirta pinigų nacionalinei bendruomeninių paslaugų plėtimo programai.
Tuo tarpu anksčiau atliktas psichikos negalią turinčių asmenų įdarbinimo ekonominis vertinimas parodė, kad nuolatinis įdarbinimo paslaugų teikimas 30 asmenų grupei atsipirktų per 4 metus, o per 11 metų jo ekonominė nauda viršytų 4 mln. litų. O asmenų, kurie galėtų dirbti, bet dėl užstrigusio strategijos įgyvendinimo, to negali daryti, Lietuvoje toli gražu ne kelios dešimtys. Akivaizdu, jog delsimas ir problemų ignoravimos psichikos sveikatos srityje brangiai kainuoja mūsų valstybei.
Daugiau apie spaudos konferenciją skaitykite naujienų portale DELFI.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas