Šįryt Žmogaus teisių stebėjimo institute vykusios diskusijos "Kodėl, ir ar reikia, čigonus vadinti romais?" metu ekspertai iš įvairių valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų nagrinėjo Lietuvos praktiką ir tarptautinę patirtį, šį klausimą reglamentuojančius teisės aktus, aptarė ateities perspektyvas.
Europos šalių kalbose bei teisinėje terminijoje romams/čigonams apibudinti vartojami labai įvairūs pavadinimai: Ispanijoje vartojamas žodis "kale", Vokietijoje – "sinti", Centrinėje Europoje – "roma", Prancūzijoje – "manuš". Lietuvoje nuo seno vartotas terminas "čigonas" maždaug nuo 2000-ųjų daugiausia remiantis ES ir kitais taprtautiniais dokumentais imtas pamažu keisti terminu "romas".
Pasak diskusijos pradžioje pademonstruotoje interviu serijoje pasisakiusių specialistų iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų komisijos, Žurnalistu etikos inspektoriaus tarnybos bei Etninių tyrimų centro, terminas "čigonas" vargu ar turi vienareikšmiškai negatyvų atspalvį lietuvių kalboje, tačiau atsižvelgiant į aštuntojo dešimtmečio pradžioje įvykusio Tarptautinio romų kongreso rekomendacinio pobūdžio rezoliuciją, tarptautinėje praktikoje imta vis plačiau taikyti romų bendruomenės pageidaujamą pavadinimą "romas".
Pasak Danguolės Grigolovičienės, nors visuose Europos Sąjungos dokumentuose vartojamas išimtinai žodis "romas", o Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi Romų integracijos programą, deja, tautybių klasifikatoriuje pakeitimai dar nėra padaryti, todėl kyla nesusipratimų, kai gimusį romų tautybės kūdikį norintys įregistruoti tėvai negali gauti gimimo liudijimo su įrašu "romas" ir turi tenkintis įrašu "čigonas".
Pasak Editos Žiobienės, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkės, nors ir nėra teisės aktų, draudžiančių termino "čigonas" vartoseną, o ir abejotina, ar jį vertėtų uždrausti, vis dėlto, remiantis geranoriškumo kriterijumi bei tarptautine praktika ji skatina žurnalistus pereiti prie termino "romas" vartojimo. Etninių tyrimų centro apklausų duomenimis pastaruoju metu vis didesnė šios bendruomenės dalis nori būti įvardijama kaip „romai“.
Beje, interviu serijoje kalbinti romai pabrėžė, kad svarbiausia yra elementari žmogiška pagarba. Tad galima daryti išvadą, kad jei mes gerbiame šią jau keletą amžių mūsų valstybės dalimi esančią bendruomenę, galime nesunkiai rasti sprendimą šioje situacijoje – pasirinkti neutralesnį, tarptautiniuose dokumentuose vartojamą terminą, neturintį jokių neigiamų asociacijų. Kaip pastebima Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto išvadose, romai kaip ir bet kuri kita tauta turi būti vadinama atsižvelgiant į jų pačių norą.
Diskusijoje dalyvavo: Lygių galimybių kontrolieriaus patarėja Danguolė Grigolovičienė, Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas, Etninių tyrimų centro atstovė Vita Petrušauskaitė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė Gražina Sluško, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistė Aistė Pangonytė, Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" prezidentas Josifas Tyčina.
Diskusiją moderavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė.
Diskusijos rengėjai: ELSA Vilnius (Tarptautinės teisės studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus skyrius) bei Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Ši diskusija – Savaitės prieš rasizmą 2009 programos dalis.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas