Šiandien 9:00 Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje pristatyti Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu Visuomenės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai ir išvados.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) užsakymu 2008 m. lapkričio 7-15 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliko visuomenės nuomonės apklausą, kuria siekta įvertinti Lietuvos žmonių informuotumą žmogaus teisių klausimais, išsiaiškinti kokios tradicinės socialinės grupės suvokiamos kaip labiausiai diskriminuojamos, kokiems privataus gyvenimo aspektams Lietuvos žmonės yra labiausiai jautrūs ir, svarbiausia, ar jie pasitiki esamais žmogaus teisių apsaugos mechanizmais ir yra pasiryžę ginti pažeistas teises. Tai trečioji „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa žmogaus teisių klausimais ŽTSI užsakymu. Pirmosios dvi apklausos atliktos 2004 ir 2006 metais.
Palyginus šių metų apklausos rezultatus su ankstesnių apklausų duomenimis, matyti, kad iš vienos pusės, Lietuvos žmonių informuotumas apie žmogaus teises auga (2006-aisiais 42% respondentų žinojo, kur kreiptis dėl pažeistų teisių, tuo tarpu šiais metais - 49%), tačiau pasitikėjimas valstybės institucijomis krenta. Šių metų apklausos duomenimis, keturi penktadaliai respondentų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, dėl to niekur nesikreipė, iš jų beveik 80% tai motyvavo netikėjimu, kad gaus efektyvią pagalbą. 2006 metais tokių buvo mažiau nei 74%.
Taip pat akį rėžia tai, kad tarp respondentų, kurie kreipėsi dėl jų pažeistų teisių (tokių 2008 metais palyginus su 2006 metais sumažėjo nuo 26% iki 21%), net 40% kreipėsi ne į teismą, prokuratūrą, policiją ir net ne į Seimą ar žiniasklaidą, o „kitur“. Tarp „kitur“ dominuoja nevyriausybinės organizacijos.
Visuomenė vis daugiau išmano apie atskirų institucijų kompetenciją – pavyzdžiui, ženkliai išaugo skaičius žmonių, žinančių, kad asmens kaltumą nustato teismas (šiemet teisingai atsakė 83% respondentų, 2006-aisiais – 71% respondentų, 2004 m. – 64%), tačiau kaip tik teismus žmonės laiko viena iš trijų labiausiai žmogaus teises pažeidinėjančių institucijų. Maža to, tarp eilės pilietinių ir politinį teisių labiausiai pažeidžiama žmogaus teise laikoma teisė į teisingą teismą (65% respondentų). Teisė į teisingą teismą kaip labiausiai pažeidžiama buvo įvardyta ir 2004, ir 2006 metų apklausose. Kitos dvi institucijos, visuomenės nuomone labiausiai pažeidinėjančios žmogaus teises, yra policija bei antstoliai. Todėl nenuostabu, kad mažėja kreipimasis pagalbos dėl pažeistų teisių, nors žmonės ir žino kur kreiptis.
Apklausa tai pat siekė nustatyti, kokios socialinės grupės Lietuvos žmonių požiūriu yra labiausiai diskriminuojamos. Reikėtų pažymėti, kad buvo pateiktas jau tradiciniu tapęs atskirų socialinių grupių sąrašas – pagyvenę žmonės, neįgalieji, psichikos ligoniai, vaikai, moterys, tautinės ir seksualinės mažumos. Sąraše nebuvo „naujų“ socialinių grupių, kurios susidūria su diskriminacija ir nepakantumu Lietuvoje, pvz. juodaodžių ar islamo religijos atstovų.
Visuomenės nuomone visų šių grupių padėtis šiek tiek pablogėjo. Tačiau nauja yra tai, kad labiausiai diskriminuojama grupe šių metų apklausos duomenimis laikomi psichikos ligoniai (2006 ir 2004 metais labiausiai diskriminuojama socialine grupe buvo laikomi pagyvenę žmonės). Šis pokytis greičiausiai atspindi pastaruoju metu padidėjusį dėmesį psichikos sutrikimų turintiems asmenims – žiniasklaidoje pasirodė daugiau rašinių šia tema, sulaukė dėmesio kelios nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos. Deja, realios valstybės pagalbos psichikos neįgalieji vis vien nesulaukia.
Vienas iš apklausos tikslų buvo įvertinti kokiems privatumo aspektams Lietuvos žmonės yra jautriausi. Respondentams buvo pateiktos kelios hipotetinės situacijos, kurias reikėjo įvertinti 10 balų sistemoje kaip labiausiai ar mažiausiai pažeidžiančias teisę į privataus gyvenimo gerbimą.
Kaip ir 2006-aisiais, labiausiai su žmogaus teisės pažeidimais asocijuojasi galimas viešas respondento vaiko homoseksualios orientacijos paskelbimas: vidurkis 10 balų skalėje siekia 8,6 (prieš dvejus metus buvo 8,8), o mažiausiai – vaizdo kameros įrengimas gatvėje (2008 metais manančių, kad vaizdo stebėjimo kameros pažeidžia privatumą yra 3,8%, 2006m. tokių buvo 2,9%). Bendrai vertinant, žmonės tapo jautresni privatumo pažeidimams – daugiau žmonių kaip pažeidimą vertina asmens kodo reikalavimą grąžinant prekės parduotuvėje, neblaivaus nepilnamečio vaiko sulaikymo parodymą per televiziją ir kt. Svarbu pastebėti, kad itin didelis jautrumas homoseksualumo fakto atskleidimui koreliuoja su dideliu homofobiškumo laipsniu mūsų visuomenėje – baiminamasi galimo pasmerkimo ar kitų neigiamų pasekmių.
Visą tyrimą galite rasti čia. (Taip pat skiltyje Projektai -> Tyrimai)
Daugiau apie spaudos konferenciją skaitykite naujienų portaluose Delfi, Alfa.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas