Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su ELSA Vilnius (Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialas) surengė diskusiją "Rinau šeimos ginčas: teisiniai aspektai".
Diskusijos tikslas - Ingos ir Michaelio Rinau bei panašių ginčų teisinio reguliavimo, tarptautinių teisės aktų, reguliuojančių šiuos ginčus, taikymo Lietuvoje bei teismo sprendimų šios kategorijos bylose vykdymo ypatumų aptarimas.
Diskusijos dalyviai susipažino ir aptarė 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, Europos bendrijos (EB) Tarybos Reglamentą Nr. 2201/2003 Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, bei nacionalinį teisinį reguliavimą. Buvo akcentuota, kad esamos teisinės bazės tikslas - garantuoti tėvų globos teisių realizavimą vaiko gyvenamojoje vietoje, kurioje jis buvo iki neteisėto išvežimo ar laikymo. Galutinį sprendimą šiuose ginčuose priima teismas valstybės, kurioje yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, net jeigu Lietuvos teismas būtų priėmęs sprendimą negrąžinti vaiko į Vokietiją, galutinį sprendimą vis tiek būtų turėjęs priimti Vokietijos teismas, nors ir atsižvelgdamas į Lietuvos teismo poziciją.
Didelio diskusijos dalyvių dėmesio sulaukė faktas, kad nors teisės aktai reikalauja, kad ginčai dėl vaiko grąžinimo turi būti sprendžiami 6 savaičių bėgyje, Lietuvoje bylos nagrinėjimas užtruko du metus. Analizuojant šį faktą, LR Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis bei LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad tokia byla Lietuvoje buvo sprendžiama pirmą kartą, trūko patirties, buvo jaučiamas didelis politikų bei žiniasklaidos susidomėjimas, todėl buvo stengiamasi išvengti klaidų.
Atsakydamas į klausimą kodėl LR Generalinis prokūroras nusprendė įsitraukti į bylą, pateikdamas prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą viename iš ginčo etapų, G. Jasaitis pareiškė, jog prokuratūrą gynė Lietuvos pilietės Ingos Rinau interesus, taip pat buvo siekiama suformuoti tinkamą teisminę praktiką. R. Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad bylos eigoje vyko ir šeimos skyrybų procesas, kuris turėjo įtakos tokiam ilgam bylos nagrinėjimui. Ji taip pat pastebėjo, jog Inga Rinau turi sūnų, kuris iš Vokietijos grįžo su paūmėjusiomis sveikatos problemomis ir negali grįžti atgal į Vokietiją. Taigi LR Vaiko vaiko teisių apsaugos kontrolierės tarnyba, tarpinikaudama ginčo sprendime, manė, kad būtina atsižvelgti į visos šeimos – Ingos, jos sūnaus ir dukters Luisos, dėl kurios vyko ginčas, interesus.
Diskusijos metu taip pat buvo išnagrinėti teismo sprendimų šio pobūdžio ginčuose vykdymo ypatumai, buvo paliesti klausimai, liečiantys tolesnę ginčo tarp Ingos ir Michaelio Rinau perspektyvą, turint omenyje, kad pastarasis išvežė dukrą į Vokietiją nesulaukęs jos perdavimo jam per anstolį.
Diskusijoje taip pat pasisakė LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Inga Juozapavičienė ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Valdas Čeglikas. Tarp diskusijos dalyvių buvo teisininkai, teisės studentai, nevyriausybinių organizacijų bei žiniasklaidos atstovai. Diskusiją moderavo -Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas