Nuskambėjus skustagalvių eitynėms Vilniaus centre Nepriklausomybės minėjimo dieną, interneto vartai DELFI surengė virtualią konferenciją, kurios metu Žmogaus teisių stebėjimo instituto Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė bendravo su šimtais šia aktualija bei kitais žmogaus teisių klausimais susidomėjusių skaitytojų.
"Diskriminacija Lietuvoje, deja, yra", - sakė J. Samuolytė, atsakydama tuo abejojantiems skaitytojams. Remdamasi pavyzdžiais, ji kalbėjo ne tik apie garsiai nuskambėjusias "skinų" eitynes Vilniaus gatvėmis kovo 11 d.
J. Samuolytė pabrėžė, kad tokių grupuočių judėjimas yra pavojingas reiškinys ir į jų narių išsakytus rasistinius šūkius labai svarbu sureaguoti tinkamai – tai neturi tapti precedentu panašiems įvykiams atsirasti ateityje.
"Iš tiesų nieko blogo, kai jaunimas dainuoja lietuviškas dainas. Problema atsiranda, kai pradedami skanduoti rasinę neapykantą kurstantys šūkiai kaip "Juden raus" ("žydai lauk"), "užmuškit tą žyduką", "Lietuva be ruso" ir panašiai. Jei kovo 11 d. eisenoje būtų dainuotos tik lietuviškos patriotinės dainos ir himnas, šiandien apie šias eitynes niekas nekalbėtų, nes jos nebūtų pažeidusios niekieno teisių, būtų traktuojamos tik kaip pasinaudojimo žodžio laisve pavyzdys", - pabrėžė ŽTSI atstovė.
J. Samuolytė pateikė įvairių rasinės diskriminacijos pavyzdžių ir pastebėjo, kad teisėsaugos institucijos ne visuomet tinkamai sureaguodavo į rasinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Beje, pastebima tendencija, kad daug užsieniečių, Lietuvoje pragyvenusių 5-10 metų, nusprendžia palikti šalį.
ŽTSI Tyrimų vadovė atkreipė dėmesį, kad vienas pagrindinių būdų kovoti su diskriminacija, kurio šiandien itin pasigendama - nuosekli šviečiamoji ir ugdomoji valstybės politika, nukreipta į visų visuomenės sluoksnių tolerancijos ugdymą. Jei tolerancija kitos gyvensenos, tautybės asmenų atžvilgiu būtų pradėta ugdyti jau vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose - būtų užkirstas kelias užaugti netolerantiškai ir nepakančiai kartai.
"Tačiau ir šiandien kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie tolerancijos sklaidos nebūdami pasyvūs," sakė J. Samuolytė. "Pastebėję rasinio pobūdžio incidentą gatvėje - kreipkitės į policijos pareigūnus, užtikę rasinę neapykantą, diskriminaciją skleidžiančius komentarus internetinėje erdvėje - praneškite puslapio administratoriams bei prokuratūros atstovams. Svarbiausia - nebūti pasyviais ir nestebėti abejingai, kaip skriaudžiami šalia mūsų esantys žmonės."
Kai kurie konferencijos dalyviai abejojo ar „ta bekraštė tolerancija anksčiau ar vėliau neatsisuks prieš visus žmones“. "Tolerancija negali atsisukti prieš kitus asmenis, nes jos esmė - visus žmones traktuoti lygiai. Todėl jei mes su kitais asmenimis elgsimės kaip su sau lygiais, niekas kitaip su mumis nesielgs", - pabrėžė J. Samuolytė.
Ji priminė, kad Lietuvoje kiekvienas žmogus gali naudotis Konstitucijoje garantuojama saviraiškos laisve, tačiau ja naudojantis negalima pažeidinėti kitų teisių - negalima kurstyti rasinės neapykantos kitų asmenų atžvilgiu. Už tai Baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė - bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki 2 metų.
"Naudodamiesi žodžio laisve ir išsakydami savo mintis viešai, pamėginkite atsakyti sau į klausimą, ar mano nuomonė negali būti suprasta kito žmogaus kaip tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ir kurstymas kitus asmenis jį diskriminuoti (elgtis su juo blogiau, vien dėl jo tam tikrų savybių - kitos tautybės, religijos ir pan.). Ar aš pats būčiau patenkintas išgirdęs šią nuomonę apie save, kokius jausmus tai sukeltų", - tokį būdą nustatyti kur baigiasi vieno žmogaus teisės ir prasideda kito žmogaus teisių pažeidimas pasiūlė ŽTSI atstovė.
Daugiau apie konferenciją interneto vartuose DELFI.
Konferencijos metu užduotų klausimų išklotinę galite rasti čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas