Rasinė diskriminacija Lietuvoje – tikrovė, o 2007-ieji – rasistinių išpuolių proveržio metai

2008 03 19

Antradienį, kovo 18 d., 15 val., Atviros Lietuvos fondo konferencijų salėje (Didžioji g. 5, Vilnius) ELSA Vilnius (Europos studentų teisininkų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialas) ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas pakvietė į Savaitės prieš rasinę diskriminaciją 2008 renginį – diskusiją "Rasinė diskriminacija Lietuvoje: mitas ar tikrovė?".  
 
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius jau diskusijos pradžioje  atsakė į diskusijos pavadinime iškeltą kausimą – taip, rasizmas Lietuvoje – realybė. "Galima teigti, jog 2007-ieji buvo rasistinių išpuolių proveržio metai," sakė H. Mickevičius. "Taip pat kelia nerimą tai, kad didėja išpuolių brutalumas, jau turime atvejį kai galima įtarti, jog žmogus buvo mirtinai sumuštas dėl jo tamsios odos spalvos. Nepaisant to, mūsų teisėsauga ne visuomet tinkamai sureaguoja į tokius smurto proveržius ir tebėra paplitusi nukentėjusiojo kaltinimo praktika, net pasitaiko viešai išsakomų teiginių, kad esą tam tikrų tautinių mažumų atstovų polinkis nusikalsti yra nulemtas genų," apgailestavo ŽTSI direktorius.

ŽTSI tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė pastebėjo, kad tam tikros dalies visuomenės nuostatą, jog rasizmo problema išpūsta ir lietuviai nėra linkę į rasizmą skatina klaidingas įsitikinimas, kad anksčiau etninės bei rasinės diskriminacijos atvejų nebuvo. "Iš tiesų kitataučių grupės buvo tiesiog mažiau matomos, dažnai jie nedrįsdavo skųstis dėl patiriamo priešiškumo, netolerancijos ar agresijos jų atžvilgiu," sakė J. Samuolytė. "Anksčiau ši problema buvo paprasčiausiai paslėpta. Tačiau atvirumas, net jei jį lydi aštrių emocijų proveržiai, yra žingsnis į priekį, tai pirmas etapas pripažįstant, kad problema egzistuoja ir su ja reikės dirbti."

Tutinių mažumų departamento direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann pabrėžė, kad rasizmas – universalus ir senas reiškinys. "Rasistinės ideologijos kūrimas daug pavojingesnis už pavienius rasistinius išpuolius," perspėjo TMID atstovas. "Todėl turime keisti bazines visuomenės nuostatas kitataučių atžvilgiu. Svarbu nustoti skirstyti (ir tuo būdu priešinti) visuomenę į daugumą ir tautines/etnines mažumas. Reikalingos stiprios pilietinės akcijos, pilietiškai atsakinga žiniasklaida ir aktyvus jaunimas," teigė S. Vidtmann.

Generalinės prokuratūros atstovas Rimvydas Valentukevičius pastebėjo pozityvius niuansus dabartinėje situacijoje: "Bylų, kurios laikomos rasistinio pobūdžio, skaičius didėja," sakė prokuroras, "tai parodo ne tik rasizmo didėjimo tendencijas, bet ir didėjantį dėmesį šiai problemai. Didžiąją dalį bylų sudaro bylos dėl rasistinių komentarų žiniasklaidoje." "Deja," -pažymėjo prokuroras - "esanti teisinė bazė neleidžia išskirti neapykantos išpuolių iš kitų baudžiamąja tvarka persekiojamų nusižengimų - jie dažniausiai kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimai arba chuliganizmas, pažeidėjai nesulaukia rimtesnės bausmės, nes Lietuvoje nėra numatyta, kad nusikaltimo padarymas iš neapykantos asmeniui dėl jo rasės ar kitų požymių sunkina jo atsakomybę".  

Diskusijoje dalyvavusi lietuvė, ištekėjusi už juodaodžio, jautėsi užspeista į kampą nuolatinio priešiškumo, kurį patiria jos vyras ne tik iš aplinkinių, bet net iš policijos pareigūnų pusės. "Su rasizmu susiduriame beveik kiekvieną dieną, esame įžeidinėjami ir žodžiais ir veiksmais, ne kartą susidūrėme su išpuoliais gatvėse," skundėsi Audrė H. "Visuomenė bauginančiai abejinga – užpuolimų gatvėse vidury dienos metu, niekas neskuba į pagalbą, nepaisant to, kad aplink matyti daug žmonių. Tuo tarpu policijos pareigūnai visiškai nesugebėjo mums padėti. Esame įbauginti ir nusivylę," sakė moteris.

Diskusijoje dalyvavo: ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius bei tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė, LR Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyr. prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann. Renginį vedė žurnalistas Aurimas Perednis.

© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas