Vakar Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos "Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas Lietuvoje: poreikis ir galimybės" metu užsienio bei Lietuvos žmogaus teisių ekspertai priėjo išvados, kad Nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimas Lietuvoje būtų savalaikis ir reikalingas žingsnis.
Konferencijoje pasisakęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo, kad pagarba žmogaus teisėms, jų pripažinimas visuomenine vertybe ir valstybės įsipareigojimas joms yra vienas svarbiausių šiuolaikinės demokratinės valstybės bruožų.
Šalies vadovo nuomone, žmogaus teisių įgyvendinimo galimybes atskleidžia valstybėje veikianti garantijų sistema, kuriai priklauso konstitucinės priežiūros institucijos, teismai, ombudsmeno institucija ir nevyriausybinės organizacijos, ginančios žmogaus teises.
Valdas Adamkus pabrėžė, kad valstybė privalo ginti visų žmonių teises. Jo teigimu, būtina atsisakyti nuo sovietmečio užsilikusių nuostatų, kad žmogaus teisės ir laisvės gali būti ginamos tik tiek, kiek to reikia valstybei, kad valstybė gali suteikti žmogui tik tiek teisių, kiek nori.
"Kad tokias nuostatas išgyvendintume, turime laipsniškai keisti požiūrį į susiformavusį žmogaus teisių bei laisvių institutą, aktyviau šviesti visuomenę. Kartu turi būti sukurta tokia institucijų sistema, leidžianti žmogui pasitikėti savo valstybe, kur valstybės ir individo santykiai būtų pagrįsti pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, o jų gynimas būtų efektyvus ir užtikrintas", - teigė Prezidentas.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius pažymėjo, kad dabar veikiančių žmogaus teisių institucijų - Seimo kontrolierių, Lygių galimybių kontrolierių, Vaiko teisių apsaugos kontrolierių tarnybos - kompetencija yra ribota, jos neaprėpia visų žmogaus teisių bei dažniausiai apsiribota piliečių skundų nagrinėjimu. Tuo tarpu nacionalinės žmogaus teisių institucijos veikla būtų daug platesnė.
"Nacionalinė žmogaus teisių institucija prisidėtų prie žmogaus teisių politikos formavimo, vykdytų nuolatinę situacijos stebėseną, analizuotų situaciją, pateiktų išvadas, identifikuotų problemas, siūlytų sprendimus, darytų teisės aktų projektų analizes, ugdytų žmogaus teisėms pagarbią kultūrą Lietuvoje", - sakė H. Mickevičius.
Danijos žmogaus teisių instituto atstovas Fergus Kerrigan, pristatęs Lietuvoje funkcionuojančių žmogaus teisių institucijų apžvalgą, pastebėjo, kad Lietuvoje neblogai veikia skundų tyrimo mechanizmas, tuo tarpu kitų funkcijų vykdymo pasigendama. Jis pabrėžė faktą, kad Lietuvoje šiuo metu nerengiama bendra ataskaita apie žmogaus teisių padėtį šalyje, kuri išryškintų problemas, galėtų skatinti diskusijas.
"Be to, pasigendama Lietuvos balso tarptautiniu mastu, kai kalbama apie žmogaus teises. Lietuvoje nėra nacionalinės institucijos, galinčios atstovauti šalį", - kalbėjo F. Kerrigan.
Tautų Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovas Santiago Martinez de Orense paantrino:"tarptautinė bendruomenė tokį Lietuvos žingsnį tik sveikintų. Faktas, kad egzistuoja žmogaus teises ginanti nacionalinė institucija, yra labai svarbus. Juk nežinia, kokia padėtis šioje srityje susiklostys po kelerių ar dešimt metų“.
Europos Tarybos (ET) Žmogaus teisių komisaro biuro direktoriaus pavaduotojas Markus Jaeger pritarė, kad NŽTI – tai priemonė, kuria naudojasi dauguma išsivysčiusių šalių svarstant ir priimant įvairius tarptautinius sprendimus, susijusius su žmogaus teisėmis, kai juos reikia derinti su vietiniais savitumais. Tuo tarpu Lietuvos balso Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse organizacijose kol kas neatstovauja jokia tai daryti įgaliota institucija.
M. Jaeger pabrėžė, kad dėl nacionalinės žmogaus teisių institucijos reikalingumo abejoja tik Lietuvos vyriausybė, kuri, gavusi Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro užklausą, atsakė nematanti tokios institucijos poreikio. Esą investicijos į ją būtų bereikalingos. Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro nuomonė yra priešinga.
Lietuvos Žmogaus teisių centro direktorė Edita Žiobienė pristačiusi galimą Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių institucijos koncepciją, pabrėžė, kad šios institucijos atsiradimas nereikštų, kad ji konkuruotų su šiuo metu veikiančiomis skundų nagrinėjimo tarnybomis bei kitomis žmogaus teisių apsaugos srityje dirbančiomis institucijomis. Atvirkščiai, institucija padengtų tas žmogaus teisių sritis, kurios šiuo metų nepatenka į šių tarnybų kompetencijos sferą bei išplėstų žmogaus teisių skatinimo ir gynimo priemonių spektrą. Šiai minčiai pritarė tarptautinių organizacijų bei užsienio valstybių nacionalinių žmogaus teisių institucijų atstovai, pažymėję didelę nacionalinės žmogaus teisių institucijos sukuriamą pridėtinę vertę (added value).
Į konferenciją Vilniuje susirinkę ekspertai taip pat svarstė, koks galėtų būti šios institucijos modelis, kadangi pavyzdžių yra įvairių. Vienose šalyse į nacionalinę instituciją buvo sujungtos ar šiuo metu sujungiamos (Švedijoje) visos arba dauguma žmogaus teisių srityje dirbančių įstaigų, kitose šalyse kuriamos naujos. Konferencijos dalyviai detaliau išnagrinėjo Airijos ir Prancūzijos Žmogaus teisių komisijų bei Danijos ir Vokietijos Žmogaus teisių institutų formavimo ir veiklos ypatumus.
"Svarbu atsižvelgti į kultūrinę, politinę ir teisinę šalies tradiciją, konsultuotis, rengti debatus ir tada pasirinkti tinkamą modelį", - apie Lietuvos NŽTI kūrimo niuansus kalbėjo Danijos ekspertas F. Kerrigan.
Daugiau apie konferenciją skaitykite naujienų portaluose Alfa, Delfi, Lietuvos rytas, Balsas.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas