Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

2006 m. paskelbtoje ET Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) nario Dick Marty ataskaitoje Vilniaus dar nebuvo sąraše vietų, kur vyko slaptos sulaikymo ar sulaikytųjų perdavimo operacijos. Pirmą kartą informacija apie tai, kad Lietuva galimai dalyvavo  Slaptųjų sulaikymų bei ypatingųjų perdavimų programoje  pasirodė 2009 metų rugpjūtį, o  dabar aiškėja, kad Lietuvos vaidmuo šioje programoje galėjo būti neeilinis.     

„2004-2006 m. Lietuva buvo viena iš trijų svarbiausių sulaikymo vietų, į kurias buvo atgabenti vertingiausi sulaikytieji (angl. High Value Detainee), kad būtų tardomi, o vėliau pervežami į Gvantanamą," – konferencijoje teigė Europos Tarybos (ET) tyrėjas Gavinas Simpsonas, dalyvavęs ETPA tyrime.  

Praėjusių metų gruodį paskelbtose, o vėliau Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadose teigiama, jog Lietuvoje buvo įrengtos patalpos slaptam CŽV kalėjimui ir amerikiečių orlaiviai skraidė į mūsų šalį, tačiau ar buvo atvežami sulaikyti asmenys, nenustatyta.

Pasak G. Simpsono, šis tyrimas atskleidė ne visą informaciją, nes nebuvo paminėti visi lėktuvų, galimai gabenusių sulaikytuosius, nusileidimai. „Mums tai nebuvo siurprizas, nes visos šalys, tyrusios CŽV programos operacijas, bandė jas pridengti. Siekiant išvengti atskaitomybės buvo teigiama, jog tai yra nacionalinio saugumo klausimas, teisintasi slaptumu. Taip buvo kuriamos kliūtys tyrimui, bandoma nuslėpti nesąžiningą elgesį ir išvengti atsakomybės“, – kalbėjo svečias.

pagyrė Lietuvą už greitą reakciją į JAV žiniasklaidos reportažus apie galimą slaptą CŽV sulaikymo centrą, mat tyrimas parlamente buvo pradėtas praėjus keletui mėnesių po pirmųjų pranešimų. Kitose valstybėse tyrimų pradžia užtruko gerokai ilgiau. 

Tačiau Teisės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Čepas sukritikavo Generalinės prokuratūros delsimą – jos tyrimas pradėtas tik sausio pabaigoje, praėjus beveik pusmečiui nuo tada, kai pasirodė informacija apie Lietuvos dalyvavimą programoje.  

Tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas konferencijoje pažymėjo, kad slaptuose centruose laikyti asmenys galėtų kreiptis dėl žalos atlyginimo. Anot jo, atsakomybė jau pradėta realizuoti, mat pripažintas pažeidimas, atliktas tyrimas. Tačiau dar lieka asmenų, kaltų, kad Lietuva įsitraukė į programą ir prasilenkė su įsipareigojimais gerbti žmogaus teises, patraukimas atsakomybėn. 

Tarptautinę konferenciją apie CŽV Slaptųjų sulaikymų bei ypatingųjų perdavimų programos vykdymą Lietuvoje surengė Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutu bei Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centru. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir užsienio politikai ir ekspertai.

Daugiau apie konferenciją bei ekspertų pasisakymus skaitykite naujienų portale Delfi (apie programą, apie atsakomybę), Lrytas.lt, Alfa.lt bei naujienų agentūros BNS pranešimuose.