Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

Tarptautinės dienos prieš rasinę bei etninę diskriminaciją išvakarėse Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), Šiaurės Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje, Šiaurės šalių ambasados ir Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė diskusiją „Europos ir Lietuvos vertybės: tapačios ar skirtingos?“. Jungtinės Tautos (JT) yra kovo 21-ąją paskelbė Tarptautine visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo diena, pažymint 69 demonstrantų, protestavusių prieš apartheidą, nužudymą Šarpevilyje (Pietų Afrikos Respublika) 1960 m.

Atidarydamas diskusiją ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius pažymėjo: „Ne vien ekonomika ar nacionalinio saugumo užtikrinimas ar neužtikrinimas lems Lietuvos ateitį, bet ir vertybinis pasirinkimas: ar ji bus pažangi, dinamiška, moderni, visais atžvilgiais patrukli valstybė, ar taps gūdžia provincija, kurią lenks užsienio investuotojai ir turistai ir iš kurios kaip iš skęstančio laivo bėgs mūsų žmonės.“

Pasak ŽTSI vadovo, iš esmės viską, kas Lietuvoje nuveikta gerinant žmogaus teisių apsaugą, nulėmė siekis įstoti į tarptautines organizacijas (JT, Europos Tarybą, NATO, Europos Sąjungą). Įstojus į pastarąją darbas žmogaus teisių srityje praktiškai sustojo, o nuo 2008 m., patvirtinus Valstybinę šeimos koncepciją, „prasidėjo regresas“. H.Mickevičius pastebėjo, kad kai kurios iniciatyvos ne tik riboja žmogaus teises, bet ir meta iššūkį Europos vertybėms bei ES institucijoms, reiškiančiom susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Lietuvoje. Jis pažymėjo, kad daugėja neįvykdytu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų skaičius, o fašistuojantis jaunimas užsitikrino Seimo narių, tame tarpe priklausančių valdančiajai daugumai, užnugarį. 

Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė ironizavo, kad lietuviai yra pragmatiški: kai jiems reikėjo tapti ES ir kitų organizacijų nariais, tylėjo ir priiminėjo reikiamus teisės aktus, o dabar pasijuto drąsūs ir ėmė atmetinėti viską, ką pasižadėjo.

„Į kurių valstybių kategoriją orientuojamės – ar į Vakarų šalių, ar į tų, kur aiškiai sudėliota, kurie žmonės vertingi, o kurie – ne?“ – retoriškai klausė Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, moderavęs diskusiją.

JT Vaiko teisių komiteto narys, ŽTSI valdybos pirmininkas Dainius Pūras sutiko, kad įstojus į bloką žmogaus teisių srityje prasidėjo štilis ir perspėjo, kad jei moralistinės nuostatos, nors ir su gerais ketinimais, tampa valstybės politikos esme, tai pavojinga pačiai demokratijai. Beje, pasak D.Pūro, Lietuvos visuomenė viena iš nesveikiausių pasaulyje, jaučiamas žmonių bejėgiškumas, dvasinis silpnumas, kuriuo lengvai manipuliuoja politikai, ir vietoje realaus problemų sprendimo siūlo deklaratyvius teisės aktus, prasilenkiančius su realybe.

Diskusijoje dalyvavę politikai pripažino, kad Lietuvoje pakanka įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų kovoti su rasizmu, etnine bei kitokia diskriminacija, tačiau realybėje jų nuostatų ne visada laikomasi.

Seimo vicepirmininkas socdemas Česlovas Juršėnas teigė, kad deklaratyviame lygmenyje, įstatymuose Lietuvos ir Europos vertybės vienodos, „sukurta ne tokia jau bloga teisinė bazė, užtikrinanti lygias galimybes visiems“, bet skiriasi pastangos jas apsaugoti. „Vien gerais įstatymais tolerantiškos visuomenės nesukursi“, – pripažino Č. Juršėnas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Armino Lydekos teigimu, neapykantą skatina konkurencija ir neužtikrintumas, todėl ji išlieka gaji. Nepagarba kitokiam, anot parlamentaro, rodo ribotumą, baimę būti neįvertintam, pažemintam.

A. Lydeka kvietė gydytis nuo nevisavertiškumo komplekso, o rasinę neapykantą vadino pavojumi demokratijai: „Kitos rasės ar tautos niekinimu dažnai spekuliuojama politinėse kovose. Šios idėjos tampa patrauklios kompleksuotiems radikalams, kurie sėkmingai pritraukia pasiklydusių vertybėse, netikrų dėl ateities žmonių dėmesį. Rasizmas davė pagrindą hitlerizmui, neapykantai tarp tautų, karams, genocidu. Rasistinių idėjų skleidėjai spekuliuoja teise į žodžio laisvę.“

Pažymėtina, kad diskusijoje, kaip ir kituose Savaitės prieš rasizmą 2010 renginiuose, aktyviai dalyvavę užsienio valstybių ambasadoriai neslėpė nuostabos ar net pasipiktinimo pastarosiomis nepakantumo tendencijomis Lietuvos politikoje.

Jungtinės Karalystės ambasadorius Simon Butt pareiškė, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, nėra priimtina ES narei ir apie demokratines vertybes kalbančiai šaliai. Tuo tarpu Norvegijos ambasadorius Steinar Gil retoriškai klausė, kiek Seimo narių pareiškė pasipiktinimą neonacių eitynėmis, kai net pusšimtis jų surado laiko paremti peticiją dėl gėjų parado uždraudimo. Akivaizdu, jog šis paradoksas demonstruoja atvirą konfrontaciją tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams žmogaus teisių srityje.

Daugiau skaitykite naujienų portale Delfi: apie diskusiją, diplomatų pasisakymus.