Šiandien 14:00 ALF konferencijų salėje vykusioje spaudos konferencijoje Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius bei Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė pristatė ką tik priimtą Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) Strasbūre sprendimą byloje L prieš Lietuvą.
Teismas pripažino Lietuvos valstybę pažeidus Europos žmogaus teisių Konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir šeimos gyvenimą) ir įpareigojo per 3 mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsigaliojimo priimti Lyties pakeitimo įstatymą. Per šį laikotarpį nepriėmus įstatymo, Valstybė privalės sumokėti pareiškėjui 40 000 Eurų materialinės žalos atlyginimą. Be to, teismas nutarė, kad Lietuva privalo sumokėti L. per paminėtą 3 mėnesių laikotarpį 5000 Eurų moralinei žalai atlyginti.
Pareiškėjui 1997 m. Vilniaus Universiteto Santariškių klinikose buvo diagnozuotas transseksualumas. Keletą metų trukęs gydymas, tame tarpe chirurginis, buvo sustabdytas dėl laiku nepriimto lyties keitimo sąlygas bei procedūrą reglamentuojančio įstatymo. Dėl tos pačios priežasties nebuvo tęsiamas ir šio asmens civilinio statuso asmens dokumentų keitimas – pareiškėjas spėjo pakeisti vardą ir pavardę bei įrašą apie lytį, tačiau jo asmens kodas liko nepakeistas ir identifikuoja jį kaip moterį. Dėl to L. patyrė sunkumų įvairiose gyvenimo srityse – įsidarbinant, keliaujant, kreipiantis į gydymo įstaigas ir kt.
Teismo sprendime pažymima, kad EŽTT priėjo išvados, jog bylos aplinkybės atskleidžia konkrečią teisinio reguliavimo spragą lyties keitimo teisiniame reglamentavime, ir dėl to L. atsidūrė kankinančioje nežinioje, kalbant apie jo privatų gyvenimą bei tikrosios tapatybės pripažinimą.
Teismas pabrėžė, kad sveikatos apsaugos paslaugų sektoriaus biudžeto apribojimai gal ir galėjo pateisinti pradinį delsimą užtikrinti transseksualių asmenų teises sutinkamai su Civiliniu Kodeksu, tačiau praėjo daugiau nei ketveri metai nuo teisės normos suteikiančios teisę į lyties keitimą įsigaliojimo, o šią teisę įgyvendinantis įstatymas vis dar nepriimtas. Turint omenyje nedidelį skaičių asmenų, paliestų šios problemos, materialinė našta Valstybei, įgyvendinant šią teisę, negali būti vertinama kaip nepagrįstai sunki.
"Civilinio kodekso norma nebuvo įgyvendinama daugiau nei keturius metus, dėl to valstybės delsimas – nepateisinamas," sakė H. Mickevičius. "Valstybė pažeidė pozityvią pareigą – nesiėmė veiksmų, kad transseksualų asmenį apsaugotų nuo paniekos, pažeminimo ir kančių. Šis sprendimas turėtų padėti visiems, kurie kenčia nuo šio sunkaus sveikatos sutrikimo." H. Mickevičius taip pat paminėjo, kad pribrendo laikas persvarstyti asmens kodo sudarymo principą – jame neturi būti jautrios asmeninės informacijos.
ŽTSI vadovas pabrėžė, kad EŽTT tik išskirtiniais atvejais nurodo valstybei atsakovei kokiu būdu ir per kokį laikotarpį turi būti pašalintas nustatytas pažeidimas. "Toks sprendimas gali reikšti, kad po ilgalaikio sprendimo byloje Džiautas ir Sidabras prieš Lietuvą nevykdymo, Lietuvos valstybe nepasitikima," sakė Henrikas Mickevičius.
ŽTSI Tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė pažymėjo, kad lyties pakeitimo įstatymas jau seniai priimtas ne vienoje Europos valstybėje ir šiuo metu daugiau vyksta diskusija nuo kada pripažinti asmenį kitos lyties atstovu – ar po pilno chirurginio lyties keitimo, po dalinės operacijos ar neatlikus operacijos, bet atitinkant tam tikrus nustatytus kriterijus.
Valstybei neįvykdžius EŽTT sprendimo, jai grėstų sankcijos.
Su EŽTT sprendimu galite susipažinti čia.
Daugiau apie spaudos konferenciją skaitykite naujienų portaluose Delfi, Alfa ir Balsas.lt
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas