Šiandien vykusioje apvalaus stalo diskusijoje "Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje" bei spaudos konferencijoje valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovai aptarė efektyvesnio lygių galimybių užtikrinimo visoms rasinėms/etninėms grupėms Lietuvoje problemas bei galimybes.
Diskusijos metu ne vieną sykį išsakytas susirūpinimas, kad rasinė diskriminacija Lietuvoje tampa aktualia problema.
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pažymėjo, kad laisvo žmonių judėjimo sąlygomis, kai sparčiai didėja įvairios kilmės žmonių migracija, rasinės diskriminacijos problema tampa vis labiau aktuali. „Būtina paisyti rasinių bei etninių bendruomenių interesų, gerbti jų tradicijas. Beje, lietuviai kitose valstybėse taip pat patiria diskriminaciją ir netoleranciją, todėl patys turėtų suvokti pakantumo ir tolerancijos kitokiems svarbą,“ sakė A. Burneikienė.
Pasak Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus Antano Petrausko dažnai prie negatyvaus rasinių bei etninių mažumų įvaizdžio formavimo prisideda žiniasklaida, linkusi akcentuoti neigiamus stereotipus, ignoruodama teigiamą informaciją apie šias mažumas. TMID direktoriaus manymu tautinių mažumų institucijų atstovai bei žiniasklaida turėtų pasistengti užmegzti aktyvesnį dialogą.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuva dar nėra prisijungusi prie dalies svarbių tarptautinių žmogaus teisių gynimo instrumentų. „Lietuva vis dar yra neratifikavusi Europos žmogaus teisių konvencijos 12 protokolo, Europos regioninių kalbų chartijos bei neprisijungė prie Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (ICERD) 14 straipsnio, numatančio individualaus skundo teisę,“ sakė H. Mickevičius.
Diskutuojant apie nacionalinės įstatyminės bazės gerinimą, buvo pabrėžta, kad būtina iki galo perkelti ES Rasinės diskriminacijos direktyvą EB/43/2000 - įrodinėjimo naštą perkėlti atsakovui, numatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už lygių galimybių reikalavimų pažeidimus bei leisti nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti diskriminacijos aukas teismuose bei kitose teisės institucijose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas informavo, kad šiuos direktyvos reikalavimus įgyvendinančios įstatymo pataisos yra paruoštos ir pateiktos svarstymui.
„Gerinant nacionalinę įstatyminę bazę, taip pat būtina pripažinti rasinį motyvą baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, bei kelti teisininkų, teisėsaugos pareigūnų, teisėjų kvalifikaciją šioje srityje,“ pabrėžė H. Mickevičius.
Diskusijos metu prieita išvados, kad Lietuvoje trūksta tinkamo koordinavimo ir planavimo įgyvendinant ir ginant žmogaus teises, todėl būtina svarstyti nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimą Lietuvoje, kaip 2006 metais Lietuvai rekomendavo Jungtinių Tautų Komitetas prieš rasinę diskriminaciją.
„Šiuo metu, deja, Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, ją analizuotų, identifikuotų problemas, siūlytų sprendimus,“ pažymėjo ŽTSI direktorius. „Reikalinga nacionalinė žmogaus teisių institucija, kuri formuotų žmogaus teisių politiką Lietuvoje. Jos pagrindinės funkcijos būtų prioritetų formavimas bei sprendimų siūlymas.“
Apvalaus stalo diskusijoje dalyvavo atstovai iš: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, Socialinių tyrimų instituto, Žmogaus teisių centro, Romų visuomenės centro, Tautinių bendrijų tarybos, jaunimo kampanijos „Visi skirtingi – visi lygūs“.
Apvalaus stalo diskusija buvo Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei partnerių organizuojamos Savaitės prieš rasinę diskriminaciją 2007 programos dalis. Su kitais savaitės renginiais galite susipažinti šio tinklapio skiltyje Savaitė prieš rasinę diskriminaciją 2007
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas