Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius ir tyrimų vadovė Asta Radvilaitė straipsnyje „Elektroninės darbo vietos kontrolė“, remdamiesi ŽTSI atliktu tyrimu, nagrinėja vis aktualesniu tampantį elektroninės darbo vietos kontrolės klausimą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas parodė, kad, nepaisant akivaizdžiai didėjančio skaičiaus įmonių, naudojančių programas, kurių pagalba galima kontroliuoti elektroninę darbo vietą, Lietuvos teisėje ši sritis nėra reguliuojama. Tokia padėtis negali tęstis, nes šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes beveik totaliam darbuotojo stebėjimui elektroninėje erdvėje.

Darbdaviui kontroliuojant elektroninę darbuotojo darbo vietą susiduria darbdavio ir darbuotojo interesai. Todėl, straipsnio autorių teigimu, tinkamam darbdavio interesų bei darbuotojo teisių balansui užtikrinti yra reikalingas detalus teisinis šios srities reglamentavimas, kaip tai padaryta kitose ES šalyse.

Pagal Europos žmogaus teisių konvenciją Lietuva ne tik privalo pasirūpinti, kad asmenų teisės nebūtų neteisėtai ribojamos, bet ir turi imtis priemonių, kad tos teisės būtų užtikrintos. Konkretus teisinis darbdavio ir darbuotojo santykių reguliavimas, pastarajam naudojantis jam suteikta elektronine darbo vieta, ir būtų šių pozityvių įsipareigojimų išraiška.

Autorių nuomone, tai būtų galima įgyvendinti Vyriausybės nutarimu patvirtinus elektroninės darbo vietos apsaugos taisykles arba panašų dokumentą. Asmens duomenų apsaugos inspekcija galėtų paruošti komentarą, kuris toliau konkretizuotų Vyriausybės nutarimą ir padėtų sukurti taisykles kiekvienam darbdaviui.

Teisinis šios srities reglamentavimas turėtų vadovautis teisėtumo bei proporcingumo principais. Pagal teisėtumo principą,  kontroliuoti elektroninę darbo vietą galima tik įstatymui leidus, t.y. visais atvejais reikia surasti įstatyminį pagrindą vykdyti šią kontrolę. Proporcingumo principas elektroninę darbo vietos kontrolę vykdyti leidžia tik tais atvejais, kai kitomis, mažiau darbuotojų privatumą ribojančiomis priemonėmis, nebūtų įmanoma pasiekti konkrečių tikslų.

Pilną straipsnį galite rasti naujienų portale Delfi.
 
Straipsnis parengtas remiantis tyrimu, atliktu ilgalaikio projekto Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Situacijos įvertinimas rėmuose. Daugiau apie projektą čia. Pilnas tyrimo tekstas čia.