Šiandien Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ir Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro iniciatyva įvyko apskrito stalo diskusija "Diskriminacija Lietuvoje: tarptautinių organizacijų vertinimai".
Apskrito stalo diskusijos ir prieš tai įvykusios spaudos konferencijos metu aptarti naujausi tyrimai diskriminacijos bei rasinio nepakantumo srityje bei pateikti nauji tarptautinių institucijų vertinimai bei komentarai apie padėtį Lietuvoje šioje srityje. Diskusijos dalyviai pasidalijo mintimis apie galimas priemones gerinti prastėjančią situaciją.
ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius atkreipė dėmesį, kad Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas savo rekomendacijose ragina Lietuvą apsvarstyti nepriklausomos nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimą, vadovaujantis Paryžiaus principais dėl nacionalinių institucijų statuso. H. Mickevičius teigė, kad šios institucijos funkcija turėtų būti ne darbas su žmonių skundais, bet nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimas, bendradarbiaujant su valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
ŽTSI direktoriaus nuomone, būtina susimąstyti apie žmogaus teisių politiką Lietuvoje, nes žmogaus teisių nepaisymas ir dėl to prastėjantis šalies įvaizdis tarptautinėje bendruomenėje kelia nepageidaujamas pasekmes įvairiose valstybės gyvenimo srityse, pavyzdžiui ekonomikoje, kur juntamas tiesioginių investicijų į Lietuvą mažėjimas.
Socialinių tyrimų instituto etninių tyrimų centro vadovė Natalija Kasatkina, komentuodama centro tyrimus, išskyrė šias problemas:
- didėjantis nepakantumas "kitokiems" (rasinių, etninių, religinų mažumų atstovams);
- ryškėjantys islamofobijos daigai;
- besiformuojantis rasinis smurtas;
- vengimas diskutuoti diskriminacijos ir netolerancijos temą politiniame lygyje;
- padidėjusi neigiama žiniasklaidos įtaka.
Didžiausia problema, pasak Natalijos Kasatkinos, yra nesuvokimas, kad rasinių/etninių grupių ir migrantų gerovė yra neatsiejama nuo šalies gerovės ir saugumo, ką jau patvirtino Prancūzijos pavyzdys.
Užsienio reikalų ministerijos Žmogaus teisių ir nevyriausybinių organizacijų skyriaus vedėjas Darius Staniulis detaliau aptarė Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto rekomendacijas Lietuvai, pažymėdamas, kad jose įvardijamos jau ne kartą kituose dokumentuose paminėtos problemos: tolerancijos stoka romų mažumos atžvilgiu, būtinumas spręsti romų būsto, įdarbinimo, sveikatos apsaugos, švietimo, pilietybės problemas, tobulinti teisinę kovos su diskriminacija bazę, būtinas veiksmingesnis darbas su visuomene, informuojant, kodėl tam tikroms socialinėms grupėms reikia skirti daugiau dėmesio.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė informavo, kad tarnyba pernai gavo 18 skundų dėl rasinės/etninės diskriminacijos, iš jų 11 gauta iš romų bendruomenės. „Didžiausią rezonansą turėjo skundas dėl romų namų griovimo, atlikę tyrimą mes įspėjome Vilniaus miesto merą“, - sakė D.Grigolovičienė. Skundų skaičius dėl etninės ir rasinės diskriminacijos užima trečią vietą po diskriminacijos lyties ir amžiaus pagrindu. Akivaizdu, kad tautinių mažumų atstovai nesugeba identifikuoti savo žmogaus teisių pažeidimų, trūksta švietimo ir prevencinio darbo šioje srityje.
Diskusijoje dalyvavo LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, LR Seimo kontrolierių įstaigos, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Policijos departamento, Lietuvos darbo biržos, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos vaikų fondo, Lietuvos tautinių bendrijų tarybos bei Romų visuomenės centro atstovai.
Daugiau apie tai skaitykite naujienų portale Delfi bei teisinės informacijos portale Infolex.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas