Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius, skaitydamas pranešimą Europos teisėjų asociacijos suvažiavime pažymėjo, kad žemas pasitikėjimo Lietuvos teismais lygis paaiškinamas tuo, kad nuoseklus teismų nepriklausomumo stiprinimas nebuvo atsvertas jų atskaitingumu, naujų kompetencijų įgijimu bei profesionalia vadyba.
Gegužės 19 d. Henrikas Mickevičius Vilniaus universiteto mažojoje auloje pristatė pranešimą Lietuvos teismų reformos: visomenės požiūris Vilniuje vykstančio Europos Teisėjų asociacijos suvažiavimo dalyviams.
Virš 50 teisėjų iš 31 šalies išklausė ŽTSI direktoriaus parengtos Lietuvos teismų reformos apžvalgos. Savo pranešime H. Mickevičius ypatingą dėmesį skyrė kertiniam LR Konstitucinio teismo (KT) 1999 metų gruodžio 21 d. nutarimui, kuriame buvo suformuluota konstitucinė teismų nepriklausomumo doktrina, akcentuojanti institucinio nepriklausomumo būtinumą.
Įgyvendinant minėtą KT nutarimą, Lietuvos teismų sistema išgyveno reikšmingą institucinę reformą, kurios rezultatas buvo plati teisminės valdžios autonomija. Tačiau ši reforma nesumažino Lietuvos visuomenės nepasitikėjimo teismais. Atvirkščiai, pastaruoju metu visuomenės apklausų duomenimis pasitikėjimas teismais nukrito iki 17 procentų. Toks žemas pasitikėjimo teismais lygis, pasak Henriko Mickevičiaus, kelia klausimą apie demokratinį Lietuvos teismų legitimumą.
H. Mickevičius teigė, jog ši riba pasiekta todėl, kad Lietuvos teismų reforma buvo vienpusė – nepriklausomumo stiprinimas nebuvo atsvertas teismų sistemos, atskirų teismų bei teisėjų atskaitingumo mechanizmų įgyvendinimu, nepakankamai dėmesio skirta teisėjų profesionalios ir demokratinės kompetencijos stiprinimui, nebuvo įvertinta profesionalios vadybos svarba. Tik šiuos keturis veiksnius – nepriklausomumą, atskaitingumą, naujas kompetencijas ir veiksmingą valdymą – apimanti teismų reforma gali būti prasminga ir padėti teismams įgyti visuomenės pasitikėjimą.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas