Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

2006 m. gegužės 16 d. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) pristatė trečiąją periodinę žmogaus teisių sitaucijos Lietuvoje apžvalgą.  
 
Pristatydamas 2005 m. apžvalgą Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje ŽTSI valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas atkreipė dėmesį į tarptautinį kontekstą: "praėję metai visame pasaulyje buvo nepalankūs žmogaus teisėms. JAV ir tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos praėjusiais metais atkreipė dėmesį į tai, kad, motyvuojant kova su terorizmu, nepagrįstai varžomos žmogaus teisės", - teigia K. Čilinskas.

 Pasak ŽTSI valdybos pirmininko, kai kurios valstybės su terorizmu kovoja sėkmingai, kitos - pasinaudoja kovos su terorizmo vėliava siekdamos kitų tikslų, pavyzdžiui, suvaržyti informacijos skleidimą, įteisinti piliečių sekimą ir kt.
 
Konkretus pavyzdys, kaip siekiama suvaržyti teisę į žodžio laisvę ir žmogaus teisių gynybos per teismo institucijas galimybes yra 2005-aisiais bandytas priimti įstatymo projektas, kuriuo norėta priversti žurnalistą atskleisti savo informacijos šaltinį to pareikalavus prokurorui. Džiugu, kad išliko dabartinė praktika, kuomet šaltinį atskleisti gali įpareigoti tik teismas savo sprendimu. 

Kęstutis Čilinskas taip pat priminė, kad Lietuvoje buvo bandoma persekioti nevyriausybines pilietines organizacijas. "Tačiau Lietuvos visuomenė ir žiniasklaida pasirodė "sveika", išskyrus kai kuriuos atskirus politikų pasisakymus", pasidžiaugė ŽTSI valdybos pirmininkas.

Valstybė taip pat neužtikrino piliečių socialinių ir ekonominių teisių, nebuvo įgyvendinama Europos Socialinė Chartija. To pasekoje blogėjo moterų padėtis visuomenėje ir darbo rinkoje, dėl nepakankamos motinystės teisių apsaugos Lietuvoje dramatiškai blogėjo demografinė padėtis, didėjo emigracija iš Lietuvos, savižudybių skaičius ir pan.

ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius pabrėžė, kad žmogaus teisių situacija Lietuvai įstojus į ES blogėja. "Tokių faktų ir veiksmų, kokius fiksavome 2004-2005 metais, anksčiau nebūdavo", sakė Henrikas Mickevičius. "Privačių asmenų pokalbių viešinimas, Seimo skverbimasis į teismų darbą, šiurkštūs romų mažumos teisių ir kiti pažeidimai iliustruoja susiklosčiusią situaciją", - teigė ŽTSI direktorius.

Pasak Henriko Mickevičiaus, "didelis nepriklausomumo lygis, kuriuo Lietuvoje disponuoja teismai, turi būti atsvertas jų atskaitingumu, aukštesne kompetencija ir geresniu teismų sistemos valdymu bei atskirų teismų administravimu". Jis įsitikinęs, kad "vykdant teismų reformą, į teismų sistemą reikėtų įtraukti platesnį specialistų ratą".

Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Asta Radvilaitė konstatavo, kad pagrindinės problemos, susijusios su teise privatų gyvenimą 2005 metais, kaip ir 2004 metais, buvo privačios informacijos viešinimas, nepagristai dažnas asmens kodų naudojimas bei kitas neteisėtas asmens duomenų tvarkymas. "Efektyviai užtikrinti teisę į privatų gyvenimą trukdė ir tai, kad Lietuvoje iki šiol nėra įsteigtos nepriklausomos duomenų apsaugos institucijos", - sakė Asta Radvilaitė.

ŽTSI tyrimų vadovė pastebėjo, kad 2005 metais užfiksuota ir daug bandymų riboti žodžio laisvę nepaisant principo, jog ši laisvė yra demokratinės visuomenės pagrindas. Ne kartą politikai kreipėsi i teismus baudžiamąja tvarka, norėdami apsiginti nuo kritikos. "Nevyriausybinių organizacijų kritika valstybės atstovų adresu 2005 metais buvo vertinta ypač neigiamai ir teigta, kad ne iš Lietuvos biudžeto finansuojamos organizacijos neturi teisės kritikuoti valdžios atstovų", - priminė Asta Radvilaitė.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Agnė Kurutytė pristatė nerimą keliančią pažeidžiamų visuomenės grupių teisių situaciją Lietuvoje. "Moterų užimtumas ir jų padėtis darbo rinkoje yra nepatenkinama. Tradicinis požiūris į moters vietą šeimoje - auginti vaikus ir tvarkyti namų ūkį - stimuliuoja šią problemą. Neturėdamos pragyvenimo šaltinio, smurtą patiriančios moterys yra priverstos taikytis su nepavydėtina padėtimi, nes alternatyva - apsistojimas nakvynės namuose ir vaikų patalpinimas globos namuose - yra nepriimtina", - sakė Agnė Kurutytė.
 
ŽTSI projektų vadovė pastebėjo, kad vaikų teisės taip pat dažniausiai pažeidžiamos šeimoje - smurtas prieš vaikus yra tradiciškai suprantamas kaip drausminamoji priemonė. Pasak jos, dėl socialinių paslaugų probleminėms šeimos neužtikrinimo, šių šeimų vaikai yra ne tik  "lengva ranka"  patalpinami į globos namus, bet ir nesistengiama jų grąžinti į šeimas. Retas vaikas, patekęs i globos įstaigą, iš ten išeina.

Atkreiptas dėmesys į Lietuvoje vis dar klestinčią institucinę psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri vertinama kaip puiki terpė nuolatiniams žmogaus teisių pažeidimams. Daugelis ten esančių žmonių galėtų gyventi pilnavertį gyvenimą visuomenėje, jei tik efektyviai vyktų sistemos reforma. "Be to, dėl Lietuvoje neįtvirtinto dalinio neveiksnumo instituto psichikos ligonių teisės yra dar labiau pažeidžiamos", teigė Agnė Kurutytė.

Konstatuota, kad nuteistų asmenų teisės Lietuvoje pažeidžiamos nesuteikiant jiems patenkinamų gyvenimo sąlygų, cenzūruojant jų skundus valdžios institucijoms, apribojant siuntinių gavimą bei neužtikrinant sveikatos apsaugos (tik keliose laivės atėmimo vietose veikia ŽIV reabilitacijos centrai).

Nors oficialiai teigiama, kad nusikaltimo aukų skaičius sumažėjo 1,8 %, viktimologinis tyrimas rodo priešingai. "Pagrindinė problema užtikrinant nusikaltimo aukų teises - pagalbos ir paramos  deklaratyvumas", - sakė Agnė Kurutytė.
  
Daugiau apie apžvalgos pristatymą skaitykite naujienų portaluose Delfi ir Delfi(2), Omni ir Lrytas.
 
Pilną 2005 m. žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje apžvalgos tekstą galite rasti čia.