Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei Pilietinės visuomenės instituto surengtos diskusijos metu politikai, teisininkai bei nevyriausybininkai išsakė aštrią kritiką bei pateikė įvairių pasiūlymų teisminės valdžios problemoms spręsti.
Diskusijos dalyviai aptarė LR Prezidento sudarytos darbo grupės pasiūlymus keisti Teismų įstatymą bei š.m. gegužės 9 d. LR Konstitucinio teismo (KT) nutarimą, kuriuo nemažai šio įstatymo straipsnių pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.
Priėmus šį nutarimą, darbo grupės pasiūlymai turės būti persvarstyti tam, kad jie atitiktų KT išaiškinimą. ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius pastebėjo, kad ši situacija sudaro galimybę suformuluoti aiškią Lietuvos teismų viziją, ją konceptualizuoti ir numatyti jos įgyvendinimo priemones.
"Darbo grupės pasiūlymų, nemažai jų abejotinų, prasmingai teismų reformai yra per maža. Siūlomi įstatymo pakeitimai yra greičiau atsakas į žiniasklaidos ir visuomenės kritiką, nei noras įgyvendinti prasmingas reformas" - pareiškė H. Mickevičius. "Reikėtų įtraukti į teismų reformą platesnį specialistų ratą ir paruošti priemonių ir formų arsenalą, kurio pagalba dabartinis aukštas teismų nepriklausomumo lygis būtų atsvertas jų atskaitingumu, aukštesne kompetencija ir geresniu teismų sistemos valdymu bei atskirų teismų administravimu".
LR Konstitucinio teismo pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas pristatė KT nutarimą, pabrėžęs, kad pagrindinė šio dokumento pasekmė yra tai, kad nuo šiol į LR Konstitucijoje numatytos specialios teisėjų institucijos patarti LR Prezidentui dėl teisėjų korpuso formavimo sudėtį galės įeiti vien teisėjai (šiuo metu į ją ieina ir politikai). KT nutarimas taip pat apriboja Aukščiausiojo teismo pirmininko galias ir decentralizuoja teismų savivaldą.
LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas paskelbė, jog sieks, kad galiojantis Teismų įstatymas būtų pakeistas ypatingos skubos tvarka tik tiek, kiek atsižvelgiant į KT nutarimą būtina užtikrinti teismų savivaldos institucijų nepertraukiamą darbą. Naujas Teismų įstatymas, pasak J. Sabatausko, turėtų būti paruoštas neskubant, atsižvelgus į ekspertų ir įvairių interesų grupių nuomones.
Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys pabrežė plačių diskusijų apie padėtį Lietuvos teismuose būtinumą ir išreiškė pasiryžimą tęsti panašias diskusijas regionuose.
Diskusijoje taip pat pasisakė Seimo narė Nijolė Steiblienė, LR Aukščiausiojo teismo teisėja Janina Stripeikienė, buvęs Aukščiausiojo teismo teisėjas bei LR Prezidento sudarytos darbo grupės narys Valentinas Mikelėnas, LR Prezidento patarėjas Česlovas Atkočaitis, Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Ragauskas, ŽTSI valdybos narys Romanas Sedlickas ir kiti. Diskusiją moderavo Darius Kuolys ir Henrikas Mickevičius.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas