Vidaus reikalų ministerijos parengti įstatymų projektai numato, kad nuo šių metų rugsėjo visi Lietuvos gyventojai turėtų pradėti gauti pasus su biometriniais duomenimis - į elektroninę laikmeną įrašytu veido atvaizdu, o nuo 2007-ųjų pabaigos – ir su dviejų pirštų antspaudais. Tokią informaciją numatoma kaupti ir šalies gyventojų registre.
Dabar pase įrašomi šie duomenys apie pilietį: vardas, pavardė, lytis, gimimo data, gimimo vieta, asmens kodas, pilietybė. Projektai numato, kad ateityje įprastą nuotrauką pase pakeis lazeriu išgraviruotas piliečio veido atvaizdas, pase taip pat bus pirštų antspaudų ir kita informacija. Gyventojų registre kaupiama informacija būtų papildyta ne tik jų biometriniais duomenimis, bet ir parašais.
Teigiama, kad siekiant nepažeisti asmens teisių į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, registre kaupiami biometriniai ir parašo duomenys būtų teikiami tik teisėsaugos ir nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, galimybė naudotis kito asmens pasu bus apsunkinta, šis dokumentas bus labiau apsaugotas nuo klastojimo.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto įsitikinimu, biometrinė informacija kelia didelę grėsmę asmens privatumui. ŽTSI ne kartą išsakė savo nuomonę apie šią problemą, o taip pat įspėjo dėl atliktų tyrimų, verčiančių abejoti biometrinių duomenų patikimumu.
Iš 55 balsavime dalyvavusių parlamentarų 21 susilaikė. Norisi tikėti, kad tai ženklas, kad šiems Seimo nariams taip pat kilo klausimų dėl pritatytų įstatymų pataisų turinio.
Daugiau apie tai skaitykite naujienų portale Delfi.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas