H. Mickevičius ir A. Radvilaitė: "Ar dėl saugumo atsisakysime ilgai siektų ir demokratinės valstybės garantu tapusių teisių?"

2006 02 28

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius ir tyrimų vadovė Asta Radvilaitė straipsnyje "Ar dėl saugumo atsisakysime ilgai siektų ir demokratinės valstybės garantu tapusių teisių?" nagrinėja vieną iš žmogaus teisėms ir demokratijai pavojų keliančių kovos su terorizmu iniciatyvų - asmenų, susijusiu su terororizmu, sarašų sudarymą.

Su terorizmu susijusių asmenų ir jų grupių sąrašus turi sudariusios Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga bei atskiros šalys. Š. m. vasario pradžioje tokį sąrašą patvirtino ir Lietuva.

Autoriai teigia, kad asmenų ir jų grupių, susijusių su terorizmu, sąrašų sudarinėjimas - viena iš iniciatyvų, sparčiai ir į neigiamą pusę keičiančių Vakarų demokratijų veidą bei žmogaus teisių klimatą visame pasaulyje. Tačiau tokie sąrašai kelia abejonių dėl jų teisėtumo, nes jų sudarymo kriterijai yra neskaidrūs, o procedūros - ydingos. Asmenims, įtrauktiems į šiuos sąrašus, sankcijų taikymas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, ribojama ir daugiau žmogaus teisių, tačiau neužtikrinamos veiksmingos teisinės gynybos priemonės.

Europos Sąjungoje asmenų ir jų grupių, susijusių su terorizmu, sąrašas paprastai sudaromas šalies vyriausybės, remiantis slaptųjų tarnybų duomenimis. Nacionaliniams sąrašams patekus į ES Tarybą, bendrasis ES su teroru susijusių asmenų sąrašas yra tvirtinamas vieningu balsavimu. Kritinės diskusijos dėl slaptųjų tarnybų sudarytų sąrašų nevyksta, taigi nėra jokių galimybių patikrinti sudaryto sąrašo teisėtumą prieš jį patvirtinant. Sąrašų nepatikimumą dar labiau padidina ir vieningo tikslaus terorizmo apibrėžimo nebuvimas.

Sąrašo sudarymas pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą (įtraukus asmenį į sąrašą ir jam taikant sankcijas, yra suponuojama jo kaltė, nors ji nėra įrodyta pagal teisminę procedūrą), bei stipriai riboja kitas žmogaus teises (tokias kaip asmens teisė į nuosavybę, teisė į susvienijimų ir susirinkimų laisvę, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą). Nepaisant to, asmenims, įtrauktiems į sąrašą, nėra užtikrinamos veiksmingos teisinės gynybos priemonės.

Pilną straipsnį galite rasti naujienų portale Bernardinai.

© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas