Komisija teigia, kad nepaisant daugelyje sričių padarytos pažangos, ankstesnėje ataskaitoje pateiktos rekomendacijos nebuvo įgyvendintos arba buvo įgyvendintos tik dalinai.
Spaudos konferencijoje, įvykusioje š.m. vasario 24 d. Vilniuje, ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius pažymėjo, kad, Komisijos nuomone, Lietuvos romai patiria diskriminaciją, yra sumažėjusi pabėgėlių apsauga, padidėjęs antisemitizmo atvejų skaičius. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenė yra nepakankamai informuojama apie diskriminaciją ir jos apraiškas, tuo tarpu žiniasklaidos priemonės prisidėjo kuriant kai kurių mažumų grupių nariams priešišką atmosferą. Be to, galiojančios nuostatos dėl kovos su rasizmo apraiškomis, įskaitant rasinės neapykantos kurstymą, buvo taikomos nepakankamai.
H. Mickevičius, komentuodamas situaciją Lietuvoje, pabrėžė, kad esanti teisinė bazė, nors tobulintina, sudaro galimybes veiksmingai kovoti prieš rasizmą, tačiau teisėsaugos institucijos nėra pasiruošusios ją tinkamai taikyti. Todėl būtina kelti advokatų, policijos pareigūnų, prokurorų bei teisėjų žinias apie rasizmą ir rasinę diskriminaciją. Tobulinant teisės aktus, LR baudžiamasis kodeksas turėtų būti papildytas nuostata, kad rasiniai nusikaltimo motyvai sunkina atsakomybę. Lietuva turėtų kuo greičiau ratifikuoti Europos žmogaus teisių konvencijos 12 protokolą, draudžiantį bet kokias diskriminacijos formas.
Analizuojant romų padėtį, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad daugelis šiai mažumai priklausančių asmenų neturi galimybių pasinaudoti esamais kovos su diskriminacija mechanizmais, nes yra neraštingi. Būtina įgyvendinti Europos Sąjungos 2000 metų Rasinės ir Užimtumo direktyvų nuostatas apie teisinės pagalbos diskriminacijos aukoms sistemos sukūrimą.
Socialių tyrimų instituto mokslinis bendradarbis bei ŽTSI ekspertas Tadas Leončikas teigė, kad nepriklausomas vertintojas - Europos komisija kovai su rasizmu bei netolerancija - atskleidė realią situaciją Lietuvoje ir visiems priminė pamatines Europos vertybes. Prieš tai tokie veiksmai kaip, pavyzdžiui, islamo išpažinėjus įžeidžiančių karikatūrų spausdinimas Europos šalyse buvo dangstomi Europos vertybių gynimu. Tikra demokratija, pasak Tado Leončiko, pasireiškia ne laisve publikuoti įžeidžiančias karikatūras, o valia atsispirti priešiškiems jausmams ir ieškoti susitaikymo. Tolerancija - tai ne abejingumas, o pastangos padėti. Šis supratimas taikytinas ir pasirenkant romų problemos Lietuvoje sprendimo mechanizmus ir priemones. "Atkūrimus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų visuomenė pademonstravo susiklausymą ir įžvalgumą - Lietuvoje nebuvo apribota teisė į pilietybę, įsteigtas tautinių mažumų departamentas, inicijuotos holokausto programos ir kita. Šią pavyzdinę tradiciją reikia tausoti ir tęsti", - sakė Tadas Leončikas.
Romų visuomenės centro direktorė Svetlana Novopolskaja paantrino Europos komisijos kovai su rasizmu bei netolerancija nuomonei, sakydama, kad nors keturis metus veikiantis Romų visuomenės centras padidino galimybes romams integruotis į visuomenę, to siekiantys turėjo stoti į akistatą su visuomene, kuri pasirodė nesanti pasirengusi jų priimti. Neigiamą visuomenės nuomonę iliustruoja Pilietinės visuomenės instituto atlikta apklausa, kurios rezultatai rodo, kad net 70% apklaustųjų nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais (palyginimui - 1990 m. šis skaičius buvo 59%).
Baigdamas spaudos konferencija H. Mickevičius pabrėžė, kad perskaičius atskaitą susidaro įspūdis, kad Lietuva yra anti-romų ir antisemitinė šalis. "Be abejonės, šis įvaizdis bus tiražuojamas kituose tarptautiniuose dokumentuose. Reikės nemažų pastangų, norint ištaisyti šį valstybės prestižui kenkiantį įvaizdį", - apibendrindamas teigė H. Mickevičius.
Daugiau apie tai skaitykite naujienų portale Delfi.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas