Diskusijos dalyviai pritarė ŽTSI tyrimo išvadoms, kad visuomenėje egzistuojantys neigiami stereotipai sąlygoja sisteminę romų diskriminaciją užimtumo srityje. Romams sudėtinga patiems pasipriešinti diskriminacijai, todėl būtina įgyvendinti politinių, teisinių ir ekonominių priemonių paketą, padėsiantį įveikti lygių galimybių principo pažeidimus jų atžvilgiu.
ŽTSI tyrimas parodė, kad romų nedarbo lygis yra keleriopai aukštesnis, negu nacionalinis vidurkis. Visuomenėje gajus stereotipas, kad romai nenori dirbti, neatitinka tikrovės. Daugelis pageidauja įsidarbinti, tačiau jiems sunku konkuruoti darbo rinkoje vienodomis sąlygomis su kitais asmenimis dėl itin neigiamo visuomenės ir darbdavių požiūrio į juos. Dėl nedarbo išlieka prielaidos ilgalaikiam romų skurdui: romams ne tik trūksta reguliarių pajamų šiandien, bet jie negali sukaupti pakankamo darbo stažo senatvės pensijai ateityje. Diskriminaciją patiria ir dirbantys romai: jiems dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis, sudaromos prastesnės darbo sąlygos.
ŽTSI direktoriaus Henriko Mickevičiaus nuomone, pagrindinės problemos romų diskriminacijos užimtumo srityje yra romų nesugebėjimas pasinaudoti esamais mechanizmais apsiginti nuo diskriminacijos ir pozityvios valstybės politikos romų integracijai į darbo rinką stoka.
„Lietuvos teisinė bazė kovai su diskriminacija yra pakankamai išvystyta – galioja eilė Seimo priimtų ir ratifikuotų teisės aktų, tačiau nepaisant akivaizdžios diskriminacijos jų atžvilgiu užimtumo ir kitose srityse, romai itin retai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolierę, o taip pat į teisėsaugos institucijas. Skurdas ir neraštingumas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių jie negali pasinaudoti teisiniais mechanizmais. Lietuvoje taip pat netaikomos pozityvios diskriminacijos priemonės, t.y. atsižvelgiant į nepalankią romų padėtį visuomenėje, jiems neskiriama lanksti valstybės parama. Lietuvoje apskritai nėra institucijos, kuri būtų atsakinga už valstybės politikos romų atžvilgiu formavimą“ – kalbėjo H. Mickevičius.
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pritardamas minčiai, kad būtina imtis organizacinių priemonių, padėsiančių diskriminaciją patyrusiems romams apsiginti teisme ir kitose institucijose, išreiškė abejonę dėl galimybės keisti įstatymus, numatant specialias priemones, padėsiančias romams integruotis į darbo rinką. „Abejotina, kad dabartinis Seimas pritartų išskirtines teises suteikti romų mažumos atstovams‘ – pareiškė A. Sysas.
Tyrimą pristatęs ŽTSI ekspertas Žilvinas Mišeikis pasiūlė įgyvendinti šias konkrečias romus į darbo rinką integruosiančias bei juos nuo diskriminacijos ginsiančias priemones:
1. Remti darbdavius, įdarbinančius romus. Pavyzdžiui:
- dalis darbo vietos, kurioje dirba romas galėtų būti išlaikoma iš valstybės biudžeto;
- arba/ir darbdaviui galėtų būti taikomos mokestinės lengvatos;
- leidimas importuoti darbo jėgą iš trečiųjų šalių galėtų būti sąlygojamas darbdavių dalyvavimu socialinėse (romų įdarbinimo) programose.
- svarstytina galimybė steigti specialiąsias romų socialines įmones;
- romų socialinėms įmonėms, ypač dirbančioms paslaugų srityje, galėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti teikiant paslaugas valstybiniam sektoriui;
- romų gaminama produkcija ir/ar teikiamos paslaugos galėtų būti iš dalies dotuojamos.
2. Nacionaliniu mastu organizuoti romų teisinį švietimą bei valstybinės kalbos mokymą.
3. Leisti suinteresuotoms nevyriausybinėms organizacijoms atstovauti romus bylose dėl diskriminacijos.
4. Diskriminacijos bylose įrodinėjimo naštą perkelti atsakovui – asmenys, manantys, kad nukentėjo nuo diskriminacinių veiksmų, pateiktų tikėtinus paaiškinimus, o atsakovas privalėtų įrodyti, kad nediskriminavo.
5. Numatyti veiksmingas ir atgrasančias sankcijas, tame tarpe pinigines kompensacijas, darbdaviams už diskriminavimą darbo rinkoje ir darbo santykiuose.
ŽTSI įsipareigojo esant reikalui susitikti su valdžios atstovais ir konkrečiau aptarti šiuos ir kitus pasiūlymus.
Diskusijoje dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Migracijos departamento, Vilniaus miesto savivaldybės, Seimo kontrolierių įstaigos, Darbo biržos, Lietuvos vaikų fondo, Romų visuomenės centro atstovai.
Pilną tyrimo Romų diskriminacija užimtumo srityje tekstą galite rasti čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas