Lietuvos valstybė dar ir dabar neturi aiškios koncepcijos ir strategijos, kaip integruoti Lietuvoje gyvenančius romus į likusią visuomenę. "Problema yra tame, kad valstybės politikos romų integracijos atžvilgiu kaip ir nėra. Programa buvo sukurta, tačiau ji buvo daugiau kultūrinio pobūdžio. Akivaizdu, kad šitą problemą reikia kelti į aukštesnį lygį", - teigė spaudos konferencijoje H.Mickevičius.
ŽTSI šiandien pristatė įžanginę projekto "Romų teisės: Teisinės pagalbos programa" dalį - tyrimą "Romai: Situacijos apžvalga". Projektą remia Karališkoji Nyderlandų ambasada.
Projektas yra atsakas į 2004 metais prieš Vilniaus romų bendruomenę vykdytą agresyvią „kovos su narkotikų platinimu“ kampaniją. Įžanginė projekto dalis – pristatomas tyrimas – apima romų situacijos analizę nuo valstybės politikos šios mažumos atžvilgiu iki konkrečių socialinių bei kultūrinių romų bendruomenės problemų. Išnagrinėti pastarojo dešimtmečio romams skirti projektai bei programos. Apžvelgti visapusiškos romų mažumos atskirties – švietimo sistemos, darbo rinkos, viešųjų paslaugų teikimo – mastai. Tyrimas atkleidė, kad valstybės mastu trūksta suvokimo kaip spręsti romų problemas, pasigendama supratimo, jog įveikti užribyje atsidūrusių grupių atskirtį yra visos visuomenės bendras interesas.
"Palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis, kurių jaunimas lietuviškai moka geriau nei vyresnioji karta, romų atveju matosi "atvirkštinė tendencija". Tai reiškia, kad romų atskirtis ne tik neįveikiama, bet net gilėja", - komentavo apžvalgos rezultatus dr. Tadas Leončikas, ŽTSI ekspertas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas.
Henrikas Mickevičius pareiškė: "Kritiška romų būstų padėtis. Kirtimuose nėra aiškios gyvenvietės pertvarkymo perspektyvos. Vilniaus miesto savivaldybės siūloma socialinio būsto alternatyva neadekvati – tiek dėl romų nepasirengimo išgyventi kitoje vietoje su didesniais pragyvenimo kaštais, tiek dėl paties būsto suteikimo terminų neapibrėžtumo."
Bendravimo arba žmogiškojo faktoriaus problemos – tokios kaip mažumos ir daugumos tarpusavio pasitikėjimo trūkumas (ar nebuvimas), romų bendruomenės lyderių identifikavimo ir jų reikšmės problema bei nepakankamas mediatorių panaudojimas – taip pat sunkina atskirties įveikimą.
Tyrime romų problematika aptariama apibendrintai, turint omenyje visus Lietuvoje gyvenančius šiai etninei grupei priklausančius žmones, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas problemoms, išryškėjusioms Kirtimų gyvenvietėje – dėl to, kad ten jos arba giliausios, arba sukėlė daugiausia kontraversiškų reakcijų.
Tyrimo santrauka čia.
Visą tyrimo tekstą galite rasti čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas