Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas

Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse, gegužės 31d. ryte ŽTSI surengė spaudos konferenciją BNS, kurioje ekspertai, intelektualai ir atstovai valstybių, kuriose vaikais rūpinamasi ir jie ginami ne tik dokumentuose, pasidalijo savo mintimis bei patirtimi, bei apsvarstė, kodėl Lietuvoje vaikams taikomi dvigubi standartai, kodėl tikima paradoksaliais dalykais – kad smurtu galima išauginti gerą žmogų, kad mušimas yra auklėjimo metodas, kodėl painiojama pagarba ir baimė, bei ar iš tiesų smurtas yra geriausia, ką gali duoti Lietuvos tėvai savo vaikams?
 
Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją 1995 metais. Šiame tarptautiniame teisės akte įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t. y. vaiko interesų viršenybės principas. Šio principo ištakos – 1959 m. JT Vaiko teisių deklaracijos preambulėje, kurioje pabrėžiama visos žmonijos pareiga vaikui duoti viską, ką ji turi geriausia.
 
Įgyvendinant Konvencijos 19 straipsnį, kuriuo valstybės-dalyvės įsipareigoja apginti vaiką nuo bet kokio fizinio ar psichologinio smurto ir kitų nepriežiūros bei išnaudojimo formų, kurias vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų, Lietuvos Vyriausybė privalėjo visais lygiais – socialinių reikalų, teisingumo, sveikatos apsaugos ir švietimo – imtis visų reikalingų priemonių, pradedant išsamia situacijos analize, baigiant metodišku politikos, įstatymleidystės bei priemonių įgyvendinimu, kad efektyviai užtikrintų vaiko apsaugą nuo bet kokio smurto.
 
Tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete Lietuva nesyk įspėta dėl vangaus įsipareigojimų vykdymo, vėliausiai iki 2009-ųjų mūsų vyriausybė buvo įsipareigojusi ištaisyti spragą nacionalinių teisės aktų sistemoje ir apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių, deja, 2010-aisiais kai kurie Seimo nariai smurtą prieš vaikus vis dar laiko auklėjimu ar net vertybe.
 
„Per metus Lietuvoje nusižudo dvi mokinių klasės, Lietuvos vaikai pirmauja Europoje kaip patiriantys daugiausia patyčių, kaip vieni nelaimingiausių, tačiau didžioji mūsų visuomenės dalis piktinasi, kad vaikai per daug žino apie savo teises ir kategoriškai propaguoja smurtu ir baime grįstus santykius šeimoje,“ – sakė ŽTSI Programų direktorė Dovilė Šakalienė, atidarydama konferenciją.
 
Pasak jos, Vyriausybė, Seimas bei daugelis tėvų vargu ar skiria sąvokas „vaiko teisės“ ir „šeimos gyvenimas“. "Mes vis dar nesugebame žengti pirmojo žingsnio - užtikrinti, kad įstatymiškai vaikai būtų apginti nuo visų rūšių fizinių bausmių, psichologinio ar kitokios smurto, o tėvai ar kiti asmenys neturėtų naudotis jokiomis išlygomis ar gynyba - tokia, kaip smurto vadinimas auklėjimu ar piktinimasis, kad valstybė neturi kištis į šeimos gyvenimą. Šeimos gyvenimas – tai kokį maistą perkate savo šuniui arba į kokį kino teatrą einate su vaiku, tačiau vaiko mušimas yra žmogaus teisių klausimas. Valstybė turi ginti savo pilietį, nesvarbu, koks mažas jis bebūtų.", - teigė ji.
 
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė išreiškė viltį, kad Seimas rudenį svarstydamas vaikų gerovės įstatymą ir smurto privačioje erdvėje įstatymą aiškiai reglamentuos draudimą bausti vaikus fizinėmis bausmėmis bei numatys apsaugą nuo smurto privačioje erdvėje.
 
„Reikia galvoti ir apie prevencines priemones, nes yra gana gajus supratimas, kad nieko tokio, kad mušame vaikus. Netgi pasitaiko atvejų, kai mūsų įstaiga gauna nusiskundimų, kur mama prašo imtis priemonių, kad jos sugyventinis nebūtų stipriai baudžiamas, kadangi jis vaiką mušė „nestipriai“, – kalbėjo E. Žiobienė.

Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Steinaras Gilas savo ruožtu pasakojo, kad jo šalyje smurtas prieš vaikus uždraustas dar XX a. pirmoje pusėje. 1936 metais įtvirtintas draudimas bausti vaikus fizinėmis bausmėmis mokyklose, 1987-aisiais įstatymais uždrausta vaikams taikyti fizines bausmes ir namuose. Iki šiol Norvegija vis dar tobulina savo įstatyminę bazę, ir 2010 metų pavasarį į įstatymą įrašyta formuluotė, draudžianti  "lengvus pliaukštelėjimus". "Kai tu leidi lengvus pliaukštelėjimus, kyla diskusijos – vieni žmonės naudos daugiau jėgos, kiti – mažiau jėgos mušdami vaiką, o bet koks mušimas žemina vaiką ir yra nederamas geriems tėvams,“ – sakė ambasadorius.
 
Pirmoji geros valios žmogaus teisių ambasadorė, menininkė Nomeda Marčėnaitė pripažino, jog ne vieną kartą jai pačiai yra kilusi mintis stuktelėti vienam iš savo vaikų. „Kiekvieną kartą didžiuojuosi, kad to nepadarau, o kai pakeliu balsą, dėl to labai gėdijuosi, – pasakojo N. Marčėnaitė. – Gal reikėtų atsikratyti idėjos, kad vaikų „dubasinimas“ yra kultūros paveldas. Laukiame dienos, kai visi pasakysime, kad taip elgtis yra gėdinga.“
 
Pasak vaikų rašytojo Vytauto V. Landsbergio, žodis „laimė“ etimologiškai siejamas su žodžiu „laimėti“, todėl lietuviai labai gerai jaučiasi, kai ką nors nugali. „Tačiau blogiauska, kad nebelikus priešų išorėje, jie pradeda karą tarpusavyje, – kalbėjo V. V. Landsbergis. – Dabar Lietuvoje vyksta karas su savais ir jis gerai sekasi: mes kovojame su žmonomis, su vaikais, su kaimynais. Sprendžiant pagal išvažiuojančiųjų skaičių netrukus turėtume nugalėti. Norėtųsi tą karą baigti.“
 
Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto narys Robertas Povilaitis teigė, kad „sukaupta be galo daug įrodymų, kad fizinės bausmės nėra efektyvios. Vaikai elgesio mokosi iš suaugusiųjų. Būtent dėl to daugelis jų vėliau visas problemas yra linkę spręsti smurtiniu būdu“, – kalbėjo psichologas.
 
„Gal pagaliau susitarkime, jei Etikos ir procedūrų komisija prasikaltusio Seimo nario nedaužo diržu, tai ir prasikaltę vaikai turi būti drausminami civilizuotomis priemonėmis,“ apibendrino D.Šakalienė.
 
„Bent jau šių metų rudens sesijoje įstatymiškai įteisinus bet kokio smurto prieš vaikus draudimą, reglamentavus atsakomybę ir ėmusis įgyvendinti visuomenės švietimo bei smurto prevencijos programas, Lietuva galėtų turėti mažiau priežąsčių raudonuoti 2011-aisiais atsiskaitydama už Konvencijų įgyvendinimą Jungtinėse Tautose. Kitaip kokią moralinę teisę Lietuva turės kritikuoti žmogaus teisių pažeidimus kitose valstybėse, pirmininkaudama ESBO 2011m., ES – 2013m., jei pati nuo smurto negina pažeidžiamiausių piliečių bei nevykdo tarptautiniai įsipareigojimų?“ – retoriškai klausė ŽTSI Programų direktorė.
 
Spaudos konferencijoje dalyvavo: Nomeda Marčėnaitė, pirmoji geros valios žmogaus teisių ambasadorė, menininkė; Steinar Gil, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje; Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė; Robertas Povilaitis, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto narys; Vytautas V. Landsbergis, vaikų rašytojas ir režisierius
 
Konferenciją moderavo Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė.

Daugiau apie spaudos konferenciją naujienų portaluose DELFI, alfa.lt, lrytas.lt, Diena.lt.