Šiandien 10:00 Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė savo naujausią tyrimą privataus gyvenimo ribojimo srityje.
ŽTSI vykdo ilgalaikį projektą Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: situacijos įvertinimas. Liepos pabaigoje pirmoji tyrimo dalis Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Asmens kodo naudojimas Lietuvoje aptarta su Seimo pirmininku Artūru Paulausku susitikimo Seime metu.
Spaudos konferencijoje pristatyta antroji projekto dalis Privataus gyvenimo ribojimas elektroninių ryšių srityje nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais: problemos ir galimi sprendimai.
"Pastaruoju metu išryškėję išties dideli teisėsaugos atliekamos elektroninių ryšių kontrolės mastai kelia susirūpinimą. Elektroninių ryšių, apimančių komunikaciją laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, kontrolė kelia rimtą grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo gerbimą." pareiškė ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.
LR Konstitucija numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau ŽTSI ekspertų atlikta teisės aktų analizė rodo, kad esama nemažai spragų, sudarančių prielaidas piktnaudžiauti teise kontroliuoti elektroninių ryšių turinį ar srauto duomenis.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti – tiek LR Konstitucija, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija numato tam tikras sąlygas, kuomet ši teisė gali būti ribojama. Tačiau teisę į privatų gyvenimą ribojantys teisės aktai privalo būti suformuluoti ypač detaliai ir aiškiai, o ribojimas turi būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Kitaip tariant, valstybės institucijos turi įrodyti, kad nėra kitų priemonių, teisėtiems tikslams pasiekti.
Teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ribojimas elektroniniuose ryšiuose pasireiškia dviem būdais: informacijos apie įvykusius kontaktus rinkimu (srauto duomenų gavimas iš el. paslaugų teikėjų) bei el. ryšiais perduodamos informacijos kontrole esamuoju laiku.
Valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas pabrėžė teisės aktų, reguliuojančių privataus gyvenimo ribojimą, neišbaigtumą. "Įstatymuose, reglamentuojančiuose privataus gyvenimo kontrolę, pilna nuorodų į poįstatyminius aktus, kurių tiesiog nėra."
Vykdant operatyvinę veiklą ir ikiteisminį tyrimą, el. ryšių paslaugų teikėjai įpareigoti suteikti prašomą informaciją kompetentingoms institucijoms bei privalo pasirūpinti suteikiamos informacijos saugumu. Kitaip tariant turi būti užtikrintas duomenų patekimas tik užklausą davusiam adresatui, tačiau Vyriausybės potvarkio, reglamentuojančio tokio saugumo užtikrinimo tvarką, dar nėra. Todėl šiuo metu yra galimybė perimti duomenis pvz. prisijungiant prie komunikacijų, kuriomis vyksta informacijos perdavimas.
Beje, el. ryšių paslaugų teikėjai kompetentingoms institucijoms gali suteikti tik tuos srauto duomenis , kuriuos patys kaupia ūkinei veiklai užtikrinti. Pagal įstatymą jie privalo deklaruoti Valstybinei asmens duomenų apsaugos inspekcijai kokius duomenis kaupia (renka) apie savo klientus, tačiau kai kurie el. ryšio paslaugų teikėjai nedeklaruoja visų kaupiamų duomenų.
Norėdami gauti duomenis apie buvusius el. ryšių įvykius ikiteisminio tyrimo pareigūnai nebeprivalo paslaugų teikėjams pateikti motyvuotos teismo nutarties. Tai akivaizdi spraga naujajame LR BPK, nes pagal LR Konstituciją motyvuota teismo nutartis privaloma informacijai apie privatų gyvenimą gauti. Tad ši spraga sudaro sąlygas piktnaudžiavimams: žinoma, kad atskiri ikiteisminio tyrimo pareigūnai reikalauja gauti minėto pobūdžio informaciją neturėdami sankcijos.
Beje, iki šiol nepatvirtinta Vyriausybės tvarka kaip kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos (neįtrauktos į Vyriausybės patvirtintą sąrašą) turėtų gauti informaciją apie buvusius el. ryšių įvykius.
Vykdant el. ryšių kontrolę esamuoju laiku, ŽTSI nustatė eilę problemų:
• Operatyvinės veiklos institucija neįpareigota nurodyti el. paslaugų teikėjui stebimo numerio (adreso), todėl yra galimybė kontroliuoti kitus numerius (adresus), nesusijusius su atliekamu tyrimu.
• Nustatyta tvarka pratęsiant sankcionuotą el. ryšiais perduodamos informacijos kontrolės laikotarpį operatyviniais tikslais, galima neribotai kontroliuoti žmogaus privatų gyvenimą.
• Nėra detalios tvarkos kaip ikiteisminio tyrimo institucijos gali vykdyti el. ryšiais perduodamos informacijos kontrolę. Tai sąlygoja galimybę piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui klausytis asmenų tel. pokalbių be sankcijos.
• LR BPK 177 str. neleistinai sudaro galimybę paviešinti asmenų bendravimą el. ryšiais turinį. Tokios nuostatos racionalumas bei reikalingumas abejotinas, nes lieka neaišku, kokių teisėtų tikslų padėtų pasiekti privačios informacijos paviešinimas ikiteisminio tyrimo metu.
2004-ųjų gruodį paskyrus Valstybės saugumo departamentą el. ryšiais perduodamos informacijos kontrolės priežiūrą atliekančią institucija, iškyla interesų konfliktas – VSD taip pat vykdo operatyvinę veiklą ir atlieka ikiteisminius tyrimus. "Abejotina, ar priežiūros teisė gali būti suteikta institucijai, kuri ir pati vykdo prižiūrimą veiklą," sakė Henrikas Mickevičius. "Juo labiau, kad trūksta detalios komandų (pradėti ir nutraukti el. ryšiais perduodamos informacijos kontrolę) bei kitos techninio pobūdžio informacijos apskaitos, saugojimo ir naikinimo tvarkos."
Visą tyrimą galite rasti čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas