Prieš Velykas Seime atmestos įstatymo pataisos, draudžiančios bet kokį smurtą prieš vaikus, įskaitant ir fizines bausmes. Nors Lietuva dar iki 2009-ųjų buvo įsipareigojusi ištaisyti spragą nacionalinių teisės aktų sistemoje ir apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių, tačiau šiais, 2010-aisiais metais, daugelis Seimo narių vis dar laiko vaikų mušimą kultūriniu paveldu ar efektyviu auklėjimo metodu. Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas ir vaikų psichiatras Dainiaus Pūras bei kiti ekspertai neabejoja, kad vaikų mušimas yra neefektyvus – auka paklūsta smurtautojui iš skausmo ir baimės, bet su auklėjimu ar asmenybės ugdymu tai neturi nieko bendra. Be to, Lietuvoje draudžiama mušti žmones. Tai ar vaikas – ne žmogus?
Susirūpinęs Lietuvos parlamentarų veiksmais Žmogaus teisių stebėjimo institutas, drauge su geros valios ambasadore žmogaus teisėms Nomeda Marčėnaite, parengė viešą kreipimąsi, kurį aktyviai parėmė įvairiausių socialinių ir profesinių grupių bei skirtingų pažiūrų žmonės, kuriuos vienija nesitaikstymas su dvigubais standartais ir noras, kad Lietuvos vaikai augtų saugūs, gerbiami ir taptų dorais bei žmogaus orumą vertinančiais piliečiais. 58 Seimo nariai buvo už smurtą, 58 kreipimąsį pasirašiusieji skirtingų sluoksnių visuomenės atstovai yra prieš smurtą. Viešo kreipimosi tekstą skaitykite čia arba žemiau (Politikų deklaruojamos šeimos vertybės ir smurto prieš vaikus palaikymas – ar tai suderinama?).
Pažymėtina, kad paramą šiam kreipimuisi išreiškia bei smurtą prieš vaikus smerkia žymiai daugiau žmonių nei publikuota viešame kreipimęsi, tarp jų Algis Ramanauskas, Viktoras Diawara, Augustinas Rakauskas, Eglė Kernagytė ir kiti.
Artimiausiu metu ŽTSI drauge su partneriais planuoja surengti spaudos konferenciją, kurioje būtų priminta, kad vaikas yra žmogus, todėl vaiko teisės, pirmiausia į žmogiškąjį orumą bei apsaugą nuo bet kokio smurto, turi būti saugomos sutinkamai su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, o bet koks smurtas yra žalojantis ir negali būti pateisinamas. Į konferenciją bus kviečiami Šiaurės šalių atstovai, galintys pasidalyti prieš vaikus nesmurtaujančios visuomenės ugdymo patirtimi.
Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse, 2010 m. gegužės 31d. ryte ŽTSI surengė spaudos konferenciją BNS, kurioje ekspertai, intelektualai ir atstovai valstybių, kuriose vaikais rūpinamasi ir jie ginami ne tik dokumentuose, pasidalijo savo mintimis bei patirtimi, bei apsvarstė, kodėl Lietuvoje vaikams taikomi dvigubi standartai, kodėl tikima paradoksaliais dalykais – kad smurtu galima išauginti gerą žmogų, kad mušimas yra auklėjimo metodas, kodėl painiojama pagarba ir baimė, bei ar iš tiesų smurtas yra geriausia, ką gali duoti Lietuvos tėvai savo vaikams?
Spaudos konferencijoje dalyvavo: Nomeda Marčėnaitė, pirmoji geros valios žmogaus teisių ambasadorė, menininkė; Steinar Gil, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje; Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė; Robertas Povilaitis, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto narys; Vytautas V. Landsbergis, vaikų rašytojas ir režisierius. Konferenciją moderavo Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė.
Daugiau apie konferenciją skaitykite čia.
2011 m. pavasarį Institutas parengė teisinės vaiko apsaugos nuos smurto įvertinimą, liudijantį, kad šiandien vaiko teisinė apsauga nuo smurto yra fragmentiška: teisės normų visuma negarantuoja visapusiškos vaiko apsaugos nuo visų rūšių bei formų smurto. ŽTSI ekspertai, įvertinę mėginimų reglamentuoti visapusišką vaiko apsaugą nuo smurto "nesėkmės istoriją" bei naujausias teisėkūros iniciatyvas, siūlo konkrečius žingsnius, siekiant nedelsiant užtikrinti Lietuvos vaikų saugumą.
Gegužės 27 dieną šis tyrimas buvo pristatytas Seime apskrito stalo diskusijoje „Vaiko teisių apsauga: veiksmingesnių sprendimų paieškos“. Šią diskusiją inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Dalia Kuodytė bei Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komitetas.
Tyrimą skaitykite čia.
Pažeidžiamiausių piliečių neginanti valstybė
Akivaizdu, kad Lietuvos politikams, nebalsavusiems už smurto prieš vaikus draudimą, trūksta kompetencijos. Žmogaus teises ginančių tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų išmanymo stoka drauge su negebėjimu suvokti ugdymo esmės bei metodų kelia rimtą grėsmę Lietuvos, kaip demokratinės ir teisinės valstybės statusui. Vargu ar valstybė, kurios piliečiai neginami nuo smurto, gali būti laikoma visaverte tarptautinių organizacijų – Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos, Europos Tarybos – nare, nes pastarųjų organizacijų prioritetų tarpe – žmogaus teisių apsauga, ypatingai pažeidžiamų visuomenės grupių.
Smurtas nėra auklėjimo metodas
Kai kurių parlamentarų išsakyti argumentai, kad smurtavimo prieš vaikus draudimas esą tolygus auklėjimo draudimui rodo ugdymo esmės neišmanymą. Smurtas prieš asmenį yra smurtautojo agresijos demonstracija, kuri turi žalojantį poveikį aukos būklei, vaiko atveju – žaloja ir asmenybės vystymąsi. Akivaizdu, kad iš baimės auka tenkina smurtautojo reikalavimus – tačiau vadinti tai ugdymu ar auklėjimu tas pats, kaip skelbti galvos nukirtimą efektyviu dantų skausmo gydymo metodu.
Geriausias auklėjimas – asmeninis pavyzdys
Tėvų ar globėjų teisė ir pareiga tinkamai ugdyti mažuosius Lietuvos piliečius – auginti juos dorais, atsakingais ir savarankiškais žmonėmis. Geriausias ugdymo metodas – asmeninis pavyzdys, tad smurtą ir agresiją demonstruojantis asmuo iš esmės negali perteikti pagarbos kitam principo, juolab užauginti pozityvios ir kūrybiškos asmenybės.
Asmeninė smurto patirtis nepadeda
Atskirų politikų išsakyti argumentai, paremti asmenine smurtine patirtimi puikiai iliustruoja smurto aukos gelbėjimosi nuo skausmo mechanizmą – patirta prievarta integruojama ją pateisinant, daugeliui žinomo Stokholmo sindromo principu.
Smurtas – bejėgiškumo ar frustracijos išraiška
Pastebėtina, kad daugeliu atveju smurtas prieš vaikus yra tėvų bejėgiškumo išraiška – stokodami žinių kaip efektyviai auklėti vaiką jie išlieja savo destruktyvias emocijas. Kitais atvejais smurtas netgi nėra susijęs su vaiko elgesiu, vaikas tampa atpirkimo ožiu tėvams patiriant išorinį stresą – darbe ar kitur. Tad savo negebėjimo valdyti emocijų ir iš to kylančios agresijos teisinimas vadinant tai „auklėjimu“ yra klaidingas ir nepateisinamas.
Pareigos suvokiamos tik užtikrinant teises
Akivaizdu, kad neretai pasigirstantis argumentas, jog vaikai įgaus tiek teisių, kad pamirš pareigas, rodo ne ką kitą kaip baimę – baimę keistis, mokytis patiems ir būti atsakingiems už savo veiksmus. Mes nemušame į darbą vėluojančių pavaldinių ar mūsų netenkinantį įstatymą priėmusių parlamentarų, nes žinome, kad už tokius veiksmus neišvengiama baudžiamoji atsakomybė. Randame būtų išreikšti savo pasipiktinimą ir pritaikyti civilizuotas sankcijas. Tačiau savo vaikams norime taikyti dvigubus standartus? Tuomet ir neturėtume tikėtis, kad jie suvoks pareigos esmę, jei patys negalime tinkamai, civilizuotai ir adekvačiai atlikti savo pareigos gerbti savo vaikus ir ugdyti juos žmoniškai.
Prisidengiant vaikų interesais skriaudžiami jie patys
Didžiausią nerimą kelia, kad deklaratyviame lygmenyje daugelis Lietuvos politikų propaguoja šeimos apsaugą, tačiau pastarųjų metų politiniai sprendimai akivaizdžiai demonstruoja, kad prisidengiant vertybinėmis kategorijomis žalojama šeimos samprata, bloginama visų Lietuvos šeimų padėtis, manipuliuojant vienos pažeidžiamos grupės – vaikų – interesais diskriminuojamos kitos pažeidžiamos grupės, tuo tarpu vaikai – būsimieji Lietuvos politikai, pareigūnai ir piliečiai, lieka neapginti.
Šiuo metu baudžiamieji įstatymai neapima daugelio prieš vaikus taikomų smurto formų, nesukeliančių sunkių tiesioginių pasekmių, o kai kurios potencialiai taikytinos baudžiamosios normos stokoja apibrėžtumo, kad būtų galima jomis realiai naudotis ginant vaikus nuo smurto šeimoje. Maža to, jei smurtas nesukėlė sunkių sužalojimų ar gyvybės atėmimo, tai kaltinimas turi būti keliamas nukentėjusiojo iniciatyva, bet vaikas neturi procesinio subjektiškumo ir jam būtinai turi atstovauti jo teisėtas įstatyminis atstovas, kuris, remiantis statistiniais rodikliais, ir yra dažniausiai smurtautojas arba smurto bendrininkas.
Akivaizdu, kad šiuo atveju būtina lex specialis norma, kuri užtikrintų realią vaikų apsaugą nuo smurto, ir tinkamai papildytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas gali atlikti šią funkciją. Tačiau iki šiol jame neapibrėžtos smurto rūšys ir formos bei nenustatytas draudimas naudoti bet kokio pobūdžio smurtą vaikų atžvilgiu.
Reikalaujame, kad sutinkamai su LR Seimo Statuto normomis, skubos tvarka būtų priimtos įstatymo pataisos, apibrėžiančios fizinį, seksualinį, psichologinį smurtą bei draudžiančios bet kokio smurto prieš vaikus naudojimą.
- Alma Adamkienė, visuomenės veikėja
- Saulius Arvasevičius, verslininkas
- Elona Bajorinienė, teatrologė
- Alfredas Bumblauskas, istorikas
- Rasa Dičpetrienė, vaikų apsaugos ekspertė
- Jurgis Didžiulis, muzikantas
- Asta Dirmaitė, sociologė
- Girvydas Duoblys, visuomenininkas
- Jonas Glemža, paveldosaugininkas
- Boguslavas Gruževskis, sociologas
- Tomas Janeliūnas, politologas
- Margarita Jankauskaitė, lygių galimybių ekspertė
- Eugenijus Janutėnas, muzikas
- Simas Jasaitis, krepšininkas
- Aistė Jasaitytė, modelis
- Erica Jennings, dainininkė
- Marius Jonutis, menininkas
- Rytis Juozapavičius, komunikacijos konsultantas
- Evaldas Karmaza, vaikų psichologas
- Rafailas Karpis, operos solistas
- Liepa Kiauleikytė, žurnalistė
- Aušra Kurienė, vaikų psichologė
- Vytautas V. Landsbergis, rašytojas
- Olegas Lapinas, psichoterapeutas
- Vladimiras Laučius, žurnalistas
- Audrius Lelkaitis, žurnalistas
- Gabrielius Liaudanskas – Svaras, muzikantas
- Indrė Makaraitytė, žurnalistė
- Andrius Mamontovas, muzikantas
- Nomeda Marčėnaitė, menininkė
- Asta Stašaitytė-Masalskienė, laidų vedėja
- Giedrius Masalskis, verslininkas
- Raimundas Mieželis, verslininkas
- Deividas Norvilas – Deivis, dainininkas
- Nicholas Ortiz, verslininkas
- Arūnas Pemkus, komunikacijos specialistas
- Aurimas Perednis, žurnalistas
- Arūnas Peškaitis OFM, kunigas
- Erna Petkutė, psichologė
- Robertas Povilaitis, psichologas
- Elena Puidokaitė – Atlanta, dainininkė
- Dainius Pūras, vaikų psichiatras
- Artūras Račas, žurnalistas
- Dainius Radzevičius, žurnalistas
- Vaida Ragėnaitė, verslininkė
- Vida Ramaškienė, kino ekspertė
- Jonas Saladžius, teisininkas
- Jolita Steponaitienė, knygotyrininkė
- Alma Vaitkunskienė, verslininkė
- Nida Vasiliauskaitė, filosofė
- Irena Veisaitė, teatrologė
- Morta Vidūnaitė, politologė
- Diana Vilytė, visuomenininkė
- Aldona Vilutytė, aktorė
- Arkadijus Vinokuras, publicistas
- Tadas Vizgirda, verslininkas
- Antanas Zabulis, verslininkas
- Dainius Žalimas, teisininkas
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas