Žemiau rasite Instituto pranešimus spaudai. Jei čia neradote ieškomos informacijos - prašome peržvelgti Naujienų skiltį arba kreiptis į Instituto darbuotojus, tel.: 2314 676.
D. Valiui išsiųstame prašyme L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius išdėsto su E. Kusaitės baudžiamojoje byloje atliekamu tyrimu susijusias aplinkybes, kurios, anot jų, leidžia daryti prielaidas, jog prokuroras Justas Laucius elgėsi neetiškai, pažeidė ir sudarė sąlygas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymus bei įtariamosios žmogaus teises.
L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius rašo, jog Generalinė prokuratūra informavo, kad šių metų balandžio mėnesį apklausti įtariamosios į Lietuvą buvo atvykę Rusijos Federacijos (RF) saugumo pareigūnai. Prašymo teikėjus taip yra pasiekusi informacija, kad, atliekant minėtąjį ikiteisminio tyrimo veiksmą, galimai nebuvo garantuota E. Kusaitės teisė turėti gynėją bei jos atžvilgiu galėjo būti panaudotos psichinės bei fizinės prievartos priemonės. Apklausai atlikti E. Kusaitė galimai buvo išvežta iš suėmimo vykdymo vietos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – į kitas patalpas.
„Rusijos Federacijos saugumo tarnyba nėra teisingumo įstaiga. Nors LR ir RF sutartis dėl Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ir numato, kad Lietuvos teisingumo įstaigos gali teikti teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose ir kitoms, t.y. ne teisingumo, RF įstaigoms, manome, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra turėjo įvertinti politinį prašymo apklausti Eglę Kusaitę kontekstą ir jo netenkinti. Valstybės, su kuria Lietuvos Respublikos nesieja tvirtesni politiniai saitai, slaptosios tarnybos pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos teritorijoje, galimai pažeidžiantys draudimą taikyti žmogaus garbę ir orumą žeminančias ir fizinį skausmą sukeliančias priemones bei nesuderinami su teisės į teisingą procesą principu, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams bei meta šešėlį Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai“, - prašyme dėsto L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius.
Prašyme rašoma, kad šių metų birželį vienas iš pareiškėjų, Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius, kreipėsi į prokurorą Justą Laucių prašydamas suteikti galimybę pasimatyti su suimtąja E. Kusaite tam, kad galima būtų išsklaidyti abejones dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje byloje. Tačiau J. Laucius atsisakė suteikti tokią galimybę, konstatuodamas, kad prašymas pasimatyti su suimtąja turi bandymo kištis į prokuroro procesinę veiklą požymių. Tokie veiksmai, t.y. prašymas pasimatyti su suimtąja, prokuroro J. Lauciaus nuomone, ne tik nėra galimi, bet įstatymo yra tiesiogiai draudžiami.
„Toks prokuroro J. Lauciaus elgesys turi požymių gąsdinti Lietuvos piliečius ir neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų bei profesinės etikos. Pastebime, kad draudimo prašyti pasimatymo su suimtu asmeniu joks Lietuvos Respublikos įstatymas nenumato“, - įsitikinę prašymo teikėjai L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius.
Taip pat prašyme D. Valiui rašoma, kad šių metų gegužės 4 dieną Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant skundą dėl kardomojo kalinimo E. Kusaitei pratęsimo, prokuroras Justinas Laucius pareiškė, kad įtariamoji buvo sulaikyta išvykstanti į Rusiją tam, kad ten susisprogdintų Rusijos kariniuose objektuose. Tokiu viešu pareiškimu prokuroras J. Laucius pažeidė E. Kusaitės nekaltumo prezumpciją.
Be to, prašymo teikėjus yra pasiekusi informacija, kad 2009 m. spalio mėnesį sulaikius Eglę Kusaitę, ji buvo apklausta neužtikrinus, kad apklausoje dalyvautų jos pasirinktas advokatas. L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius primena, kad teisė į gynėją atsiranda tada, kai asmeniui yra akivaizdu, jog jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Europos žmogaus teisių teismo praktikoje asmens sulaikymas yra laikomas aplinkybe, leidžiančia pagrįstai manyti, kad asmuo yra įtariamas padaręs nusikaltimą.
Pateikę D. Valiui prašymą, L. Donskis, D. Kuolys ir H. Mickevičius prašo D. Valio juos informuoti apie tyrimo veiksmų pradžią ir eigą.
Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius jau du kartus yra kreipęsi į Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Gediminą Griną: prašydami pradėti tyrimą dėl galimų pavojų nacionaliniam saugumui bei žmogaus teisių pažeidimų vykdant operatyvinę veiklą bei ikiteisminį tyrimą klaipėdietės Eglės Kusaitės byloje bei, G. Grinai išsakius asmeninį siekį „kuo objektyviau atlikti vidinį tyrimą“ ir paprašius prašymo teikėjų informuoti VSD apie jiems žinomus „VSD darbuotojų veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos žmogaus teisės ir laisvės“, užduodami G. Grinai vienuolika viešojoje erdvėje jau seniai iškeltų su E. Kusaitės byla susijusių klausimų.
Kontaktams:
Henrikas Mickevičius 8 618 62584
Darius Kuolys 8 671 32461
Leonido Donskio biuras 8 614 06564
Europos Parlamento narys Leonidas Donskis, Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui Gediminui Grinai pateikė prašymą pradėti tyrimą dėl praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie balandžio mėnesį vykdytą Eglės Kusaitės apklausą, kurioje galimai dalyvavo Rusijos pareigūnai ir kurios metu galimai šiurkščiai pažeistos įtariamosios teisės. Prašymo kopiją jo autoriai taip pat pateikė LR Prezidentei D. Grybauskaitei.
Prašymo autoriai teigia, jog anot juos pasiekusios informacijos, šių metų balandžio mėnesį apklausti Eglės Kusaitės į Lietuvą buvo atvykę Rusijos Federacijos FST pareigūnai. Atliekant E. Kusaitės apklausą, galimai nebuvo garantuota įtariamosios teisė turėti gynėją bei jos atžvilgiu galėjo būti panaudotos psichinės bei fizinės prievartos priemonės. Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad apklausos atlikimui E. Kusaitė buvo išvežta iš suėmimo vykdymo vietos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus – į kitas patalpas.
„Jei ši informacija apie kartu su Rusijos pareigūnais vykdytą Eglės Kusaitės apklausą yra teisinga, šios merginos teisės buvo itin šiurkščiai pažeistos. Neabejojame, kad VSD turi nedelsdama reaguoti į tokią viešą informaciją bei pateikti atitinkamą paaiškinimą. VSD tyla šioje situacijoje yra visiškai nepateisinama bei dar labiau žlugdo pasitikėjimą šia institucija“, - sako Leonidas Donskis.
Anot Žmogaus teisių instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, teisė į gynybą bei draudimas taikyti žmogaus garbę ir orumą žeminančias ir fizinį skausmą sukeliančias priemones yra vieni pamatinių teisės į teisingą procesą bei teisinės valstybės principų. Prašymo pradėti tyrimą autoriai taip pat nuogąstauja dėl Rusijos pareigūnų dalyvavimo E. Kusaitės apklausoje. Anot jų, kitos šalies pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos teritorijoje, galimai pažeidžiantys įtariamosios teises, kelia grėsmę valstybės saugumui, nacionaliniams interesams bei meta šešėlį visai teisėsaugos sistemos bei Valstybės saugumo departamento veiklai.
L. Donskis, D. Kuolys bei H. Mickevičius VSD generalinio direktoriaus G. Grinos prašo atlikti tyrimą dėl minėtosios informacijos tikrumo bei E. Kusaitės apklausos, kurioje galimai dalyvavo Rusijos FST pareigūnai, teisėtumo. Jei būtų nustatyti pažeidimai, prašoma išaiškinti LR Generalinės prokuratūros bei VSD pareigūnų vaidmenį sankcionuojant ar/ir vykdant neteisėtus veiksmus. Jei pareigūnų veiksmuose būtų nustatyta nusikalstamos veikos požymių, prašoma informuoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą bei užtikrinti kaltų asmenų patraukimą atsakomybėn.
Eglė Kusaitė, kuriai yra pareikšti įtarimai ketinus dalyvauti teroro aktuose Rusijoje, nuo praėjusių metų spalio mėnesio yra kalinama Lukiškių tardymo izoliatoriuje.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitete Lietuva nesyk įspėta dėl vangaus įsipareigojimų vykdymo, vėliausiai iki 2009-ųjų mūsų vyriausybė buvo įsipareigojusi ištaisyti spragą nacionalinių teisės aktų sistemoje ir apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių, deja, 2010-aisiais kai kurie Seimo nariai smurtą prieš vaikus vis dar laiko auklėjimu ar net vertybe.
Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse ekspertai, intelektualai ir atstovai valstybių, kuriose vaikais rūpinamasi ir jie ginami ne tik dokumentuose, pasidalys savo mintimis bei patirtimi, apsvarstys, kodėl Lietuvoje vaikams taikomi dvigubi standartai, kodėl tikima paradoksaliais dalykais – kad smurtu galima išauginti gerą žmogų, kad mušimas yra auklėjimo metodas, kodėl painiojama pagarba ir baimė, bei ar iš tiesų smurtas yra geriausia, ką gali duoti Lietuvos tėvai savo vaikams?
Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją 1995 metais. Šiame tarptautiniame teisės akte įtvirtintas pamatinis vaikų teisių apsaugos principas, t. y. vaiko interesų viršenybės principas. Šio principo ištakos – 1959 m. JT Vaiko teisių deklaracijos preambulėje, kurioje pabrėžiama visos žmonijos pareiga vaikui duoti viską, ką ji turi geriausia.
Įgyvendinant Konvencijos 19 straipsnį, kuriuo valstybės-dalyvės įsipareigoja apginti vaiką nuo bet kokio fizinio ar psichologinio smurto ir kitų nepriežiūros bei išnaudojimo formų, kurias vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų, Lietuvos Vyriausybė privalėjo visais lygiais – socialinių reikalų, teisingumo, sveikatos apsaugos ir švietimo – imtis visų reikalingų priemonių, pradedant išsamia situacijos analize, baigiant metodišku politikos, įstatymleidystės bei priemonių įgyvendinimu, kad efektyviai užtikrintų vaiko apsaugą nuo bet kokio smurto.
Konferencijoje dalyvaus:
Nomeda Marčėnaitė, pirmoji geros valios žmogaus teisių ambasadorė, menininkė
Steinar Gil, Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje
Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė
Robertas Povilaitis, Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto narys
Vytautas V. Landsbergis, vaikų rašytojas ir režisierius
Konferenciją moderuos Dovilė Šakalienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė.
Daugiau informacijos:
Dovilė Šakalienė
Žmogaus teisių stebėjimo instituto programų direktorė
Tel.: 2314 681, Mob.: 8 620 10223
dovile.sakaliene@hrmi.lt
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija. 19 straipsnis
(1. Valstybės dalyvės, siekdamos apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar rūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių.
(2. Tarp tokių apsaugos priemonių reikiamais atvejais gali būti ir veiksmingos socialinės programos, leidžiančios suteikti paramą vaikui ir jį globojantiems asmenims ir išaiškinti, pranešti, perduoti nagrinėti, tirti, gydyti ir imtis kitų priemonių minėtais žiauraus elgesio su vaiku atvejais, o prireikus iškelti baudžiamąją bylą.
Iš Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabų valstybėms:
Komitetas pataria valstybei Konvencijos dalyvei imtis papildomų priemonių, kad būtų išvengta smurto, o nepavykus to padaryti – kuo greičiau nustatyti smurto prieš vaikus atvejus šeimoje, kuo anksčiau įsikišti ir parengti vaikams pritaikytas prevencijos, paramos ir reabilitacijos programas bei paslaugas, kurias teikia specialiai su vaikais dirbti apmokyti darbuotojai.
Komitetas ragina valstybę Konvencijos dalyvę parengti priemones, kurios leistų geriau suvokti žalingą fiziniųbausmiųpoveikįirskatintųšeimastaikyti kitokias drausmės palaikymo formas, kurios nekenktų vaiko orumui.
Komiteto Periodinių ataskaitų rengimo gairėse klausiama, „ar įstatymuose (baudžiamojoje ir/arba šeimos teisėje) yra numatytas visų rūšių fizinio ir psichologinio smurto draudimas, įskaitant fizines bausmes, tyčinį žeminimą, žalojimą, prievartą, nepriežiūrą arba išnaudojimą, inter alia šeimoje, globėjų šeimoje ir esant kitokioms globos formoms“. Lietuva į šį klausimą iki šiol tegali atsakyti neigiamai.
Spaudos konferencijoje bus aptarta pilietinių žmogaus teisių bei laisvių padėtis Lietuvoje, kuri, anot spaudos konferencijos dalyvių, ima kelti vis didesnį nerimą. Konferencijos dalyviai žmogaus teisių požiūriu įvertintins aktualias Eglės Kusaitės, Gatajevų šeimos, CŽV programos Lietuvoje situacijas, padėtį vaikų ir psichikos ligonių teisių srityje, analizuos politinio darbo, užtikrinant žmogaus teises, svarbą.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
Leonidas Donskis, Europos Parlamento narys
Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius
Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius
Dainius Pūras, JT Vaiko teisių komiteto narys, „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ tarybos pirmininkas
Kviečiame dalyvauti!
Kontaktams:
L. Donskio biuras, 8 614 06564, info@donskis.lt
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2314 675 h.mickevicius@hrmi.lt
"Matome rimtą poreikį šiai diskusijai. Pusė mūsų visuomenės neigia bet kokio rasizmo, ksenofobijos ar kitų nepakantumo formų buvimą, tačiau mes nuolat skaitome žiniasklaidoje, kaip kitataučiai studentai žeminami ar sumušami dėl savo etninės kilmės. Diskutuojama kiek blogi yra skinų šūkiai "Lietuva - lietuviams" ir mėginama perkainoti vertybes esą remiantis tradiciškumo kriterijais. Sakyčiau, tai labai šizofreniška situacija, ir tikiuosi, kad prie apvalaus stalo susėdę įvairių sričių ekspertai pasigilins į radikalėjančių visuomenės nuomonės tendencijų priežąstis, paieškos tokio netikėto (o gal ne) radikalumo populiarumo šaknų. Tai būtų naudinga mums visiems, galiausiai visi mes norime gyventi saugiai ir ramiai, kas bebūtume, kuo betikėtume", - teigia Dovilė Šakalienė, ŽTSI Programų direktorė.
Atviras visuomenei renginys skirtas plačiau nagrinėti radikalumą, kaip kraštutinio nepakantumo išraišką įvairiausioms visuomenės grupėms – etninėms, religinėms, ir kitoms. Bus siekiama įsigilinti į radikalėjančių visuomenės nuomonių socialines priežastis, plitimo tendencijas.
"Mūsų tikslas – į pokyčių kūrimą įtraukti kuo didesnį ratą skirtingų visuomenės grupių, turinčių nevienodas patirtis. Neatsitiktinai renginyje kviečiami dalyvauti politikos apžvalgininkai, psichologai, sociologai, teisininkai, pramogų pasaulio atstovai bei kiti visuomenės veikėjai." – teigia projekto vadovas, ELSA Vilnius narys Kipras Krasauskas.
Renginys yra dalis kasmetinės visą Europą apimančios Savaitės prieš rasizmą, kurią Lietuvoje kasmet inicijuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
The European Law Students' Association (ELSA) – Europos studentų teisininkų asociacija - didžiausia teisės studentų ir jaunųjų teisininkų organizacija pasaulyje. ELSA skatina ir plėtoja studentų teisininkų ir jaunųjų teisininkų tarptautinį bendradarbiavimą, siekia gausinti jų akademines žinias, ugdyti tarpusavio supratimą, iniciatyvą bei atsakomybę.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) – nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, siekianti ugdyti atvirą ir demokratinę visuomenę konsoliduojant žmogaus teises ir laisves.
Daugiau informacijos apie diskusiją:
Kipras Krasauskas
Projekto vadovas
ELSA Vilnius
Tel.: 861250798
El.p.: treasurer@elsa-vilnius.org
Pirmasis Savaitės prieš rasizmą 2010 renginys:
Diskusija „Menas prieš smurtą“
Diskusijos ašis – skaudi mūsų visuomenei tema: smurtas prieš moteris, prieš vaikus, vis dar atsargus viešas kalbėjimas šia tema, žinomos moterys, slepiančios savo traumuojančią patirtį šeimoje, makiažas, maskuojantis sumušimus, tyli vaikų kančia. Bus keliami klausimai kodėl menininkai Lietuvoje vengia vaizduoti šią skaudžią temą, arba daro tai perdėm šaržuotai? Ar visas vizualusis menas vengia smurto (šeimoje) tyrinėjimų? Kiek lietuviškas kinas liečia šią temą? Ar reikia drastiškai vaizduoti smurtą?
Diskusiją drauge su profesionalia menotyrininke Skaidra Trilupaityte moderuos Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė. Vaizdinę medžiagą diskusijai pateiks medijų švietimo centras Meno avilys.
Tarp diskusijos dalyvių bus Meno avilio direktorė Gintė Žulytė, Misis Visata 2009 Vaida Ragėnaitė, kuri taip pat yra Savicko dailės mokyklos absolventė. O taip pat jauna režisierė, neabejinga žmogaus teisių problemoms, Saulė Norkutė.
Visi diskusijos dalyviai kviečiami drąsiai išsakyti savo mintis, patirtis, klausti, abejoti ir diskutuoti. Netikėčiausių, drąsiausių klausimų autoriai bus įvertinti publikos dėmesiu, o galbūt ir prizais.
Diskusijos erdvė: Nacionalinė dailės galerija
Data: kovo 2 d.
Laikas: 16:30-18:30
Kitos ciklo diskusijos – „Menas ir politika“ (su Lauru Bieliniu) bei „Menas kaip protestas“ (su Nomeda Marčėnaite) vyks kovo 9 bei 16d. Daugiau renginių www.hrmi.lt
Daugiau informacijos:
Dovilė Šakalienė
Programų direktorė
Tel.: 8 5 2314681
Faksas: 8 5 2314679
dovile.sakaliene@hrmi.lt
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas