Žemiau rasite Instituto pranešimus spaudai. Jei čia neradote ieškomos informacijos - prašome peržvelgti Naujienų skiltį arba kreiptis į Instituto darbuotojus, tel.: 2314 676.
Pasak ŽTSI Valdybos pirmininko, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nario Dainiaus Pūro, ombudsmenė nuosekliai gynė Lietuvos vaikų teises, ypatingą dėmesį skirdama pažeidžiamiausioms vaikų grupėms – globos įstaigose gyvenantiems, neįgaliems. R.Šalaševičiūtė daug dėmesio skyrė Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimui Lietuvoje, nuolat teikė valdžios institucijoms konkrečius pasiūlymus, ragino realiais darbais, o ne žodžiais gerinti vaiko teisių padėtį.
„Pirmą kartą Lietuvoje turime kontrolierę, kuri nuolat bendravo su pačiais vaikais, įsiklausydavo į jų nuomonę. Rimantė Šalaševičiūtė laikoma viena geriausių vaiko teisių ombudsmenų Europoje – ne veltui ji šiemet buvo išrinkta Europos vaiko teisių ombudsmenų tinklo prezidente,“ pabrėžė D.Pūras.
Rimantė Šalaševičiūtė tapo vaiko teisių apsaugos kontroliere 2005 m. sausio 20 d. Tų pačių metų sausio 21 d. Austrijos mieste Insbruke įvykusioje Europos ombudsmenų instituto Asamblėjoje ji buvo išrinkta Europos ombudsmenų Instituto valdybos nare. 2006 m. Rimantė Šalaševičiūtė tapo UNICEF komiteto Valdybos nare. 2009-ųjų rugsėjo 25 d. Lietuvos vaiko teisių apsaugos kontrolierė buvo išrinkta visos Europos vaiko teisių ombudsmenų tinklo prezidente.
Daugiau informacijos:
Dovilė Šakalienė
Programų direktorė
Tel.: 8 5 2314681
Mob.: 8 620 10223
Faksas: 8 5 2314679
dovile.sakaliene@hrmi.lt
arba
Dainius Pūras
Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas
Mob. +37061241390
dainius.puras@mf.vu.lt
„Pastarieji metai Lietuvoje buvo pažymėti beprecedenčio nepakantumo augimo,“ pastebėjo ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius. „Neapykantos įvairioms žmonių grupėms proveržiai buvo stebimi tiek virtualioje erdvėje, tiek viešuose politikų pasisakymuose.“ Žmogaus teisių padėties blogėjimas sutapo su ekonomine ir finansine krize, tačiau ieškodami išeities iš ekonominių sunkumų politikai, regis, nesugeba suvokti žmogaus teisių apsaugos svarbos šiame procese.
Tuo tarpu brandi demokratinė valstybė, pasak H.Mickevičiaus, pasižymi tuo, kad pirmiausia sukuriama aplinka, kurioje gerbiamas žmogaus orumas, laisvė, saugumas, nes tik tokioje aplinkoje yra palankios sąlygos kūrybiškai savirealizacijai, lemiančiai sėkmingą ekonominę ir socialinę šalies raidą.
Pristatoma Apžvalga analizuoja daugelį probleminių sričių ir pateikia šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų pavyzdžių – pradedant rasizmu, ksenofobija ir kitų nepakantumo formų plitimu, bendru socialiai pažeidžiamų grupių padėties blogėjimu, baigiant ydingų praktikų plėtojimu, skatinančiu pažeidimus teisės į politinį dalyvavimą, saviraiškos laisvės, teisės į privataus gyvenimą gerbimo, teisės į teisingą teismą srityse.
Spaudos konferencijoje dalyvaus ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius, Etninių tyrimų centro vadovas Tadas Leončikas, Globalios iniciatyvos psichiatrijoje direktorė Dovilė Juodkaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė bei ŽTSI projektų vadovė Dovilė Šakalienė.
Kviečiame dalyvauti!
Daugiau informacijos:
Dovilė Šakalienė
Projektų vadovė
VšĮ Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas
Didžioji 5, 01128 Vilnius
Tel.: 8 5 2314681
Faksas: 8 5 2314679
dovile.sakaliene@hrmi.lt
www.hrmi.lt
„Gali atrodyti, kad pusmetį besitęsiančia finansine krize galima pateisinti delsimą įgyvendinti psichikos sveikatos strategiją, todėl joje numatytos iniciatyvos šiuo metu vykdomos tik epizodinių projektų rėmuose. Tačiau tyrimai rodo, jog psichikos sveikatos strategijoje numatytos modernios, bendruomeninės paslaugos yra ne tik efektyvesnės, bet ir 15 kartų pigesnės už kai kurias Lietuvoje teikiamas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas”, - teigė VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė.
Taip pat pabrėžtina tai, kad krizės metu dėl nuolatinio streso, įtampos, socialinės nelygybės labiausiai pažeidžiama bei silpniausia grandimi tampa individo ir visuomenės psichikos sveikata, kuriai tokiu atveju derėtų susilaukti ypatingo valdžios, visuomenės bei specialistų dėmesio. “Užtrunkanti psichikos sveikatos reforma Lietuvai atsiliepia ne tik finansiškai. Krizės metu išryškėja ir strategijoje keliamų tikslų ir uždavinių reikšmė – psichikos sveikatos stiprinimas ir psichikos sutrikimų prevencija ”, - sakė D. Juodkaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvaus:
• VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto docentas Dainius Pūras;
• VšĮ „Globalios iniciatyvos psichiatrijoje“ direktorė Dovilė Juodkaitė;
• VšĮ „Psichosocialinės reabilitacijos centras” direktorė Rūta Lukošaitytė;
• Lietuvos psichologų sąjungos Psichikos sveikatos komiteto pirmininkas Paulius Skruibis;
• Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Lietuvos Psichikos sveikatos strategija (toliau - PSS), kuri 2007 balandžio 3 dieną buvo priimta LR Seime, yra reikšmingas politinis dokumentas, nustatantis svarbiausias sistemines vertybes, apibrėžiantis principines valstybės psichikos sveikatos politikos raidos gaires šalyje. Strategijos priėmimas LR Seime laikytinas reikšmingu žingsniu modernios psichikos sveikatos sistemos link, tačiau realūs pokyčiai reikalauja laiko, tikslių, savalaikių ir veiksmingų reformų.
Užtruko daugiau nei metus, kol strategija įgavo konkrečios programos pavidalą: 2008 m. vasarą buvo patvirtinta Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programa bei Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programos priemonių planas, kuriame numatyti konkretūs veiksmai, pasidalinta atsakomybėmis, paskirstytas atskirų veiklų finansavimas 2008-2010 metams.
Š.m. balandžio 3 d. sukanka dveji metai nuo strategijos priėmimo ir įpusėjo jos priemonių plano įgyvendinimo laikotarpis - pats laikas pažvelgti, kas padaryta ir ko trūksta, ar geru keliu einama.
Krizės metu Lietuvos visuomenė patiria didelį socialinį stresą, todėl ypač svarbu plėtoti strategijoje numatomas priemones, kurios stiprina visuomenės socialinį kapitalą ir individų, šeimų ir bendruomenių psichologinį atsparumą, mažina stigmatizaciją ir socialinę atskirtį. Strategijoje kaip svarbiausios vertybės valstybės gerovei užtikrinti yra išskiriami sisteminiai pokyčiai psichikos sveikatos priežiūros sistemoje (finansavimas, bendruomeninės paslaugos, informacinės sistemos) ir žmogaus teisių užtikrinimas keičiant vertybines gyventojų nuostatas.
Akivaizdu, jog pirmus trejus metus psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui buvo pasirinktas ne į minėtus nuoseklius pokyčius, principines reformas orientuotas kelias, o pavienės, savitikslės priemonės: metodikų, programų, tvarkos aprašų, rodiklių kūrimas, medžiagos rengimas – t.y., popierinės reformos vykdymas, kurį sunku įvertinti ir išmatuoti PSS tikslų ir uždavinių kontekste. Įgyvendinant strategiją apsiribojama trumpalaikėmis iniciatyvomis, visai neliečiant sisteminių dalykų, nekuriamos paskatos spragoms neefektyvioje sistemoje užpildyti, žmogaus teisėms prižiūrėti, sistemos efektyvumui ir racionalumui gerinti. Realios, į strategijos tikslus ir uždavinius orientuotos veiklos ir toliau lieka pavienių NVO rūpestis ir iniciatyva – dažniausiai epizodinių projektų rėmuose.
Atsakingų institucijų požiūrį į psichikos sveikatos sistemos reformą iliustruoja ir finansavimo prioritetai. Trejiems metams (2008-2010) reikšmingiems strategijos uždaviniams įgyvendinti numatyta skirti 1.740 tūkst. Litų – t.y., žymiai mažiau, negu per metus skiriama vienam psichoneurologiniam pensionatui (kurių Lietuvoje yra 25), nors šios įstaigos kritikuojamos dėl žmogaus teisių pažeidimų, neefektyvios psichikos sveikatos priežiūros ir ilgalaikėje perspektyvoje numatomas jų keitimas bendruomeninėmis paslaugomis.
Globalios iniciatyvos psichiatrijoje inicijuoti ekonominiai tyrimai patvirtino nuogąstavimus, jog šiuo metu socialinės atskirties mažinimo sistema Lietuvoje yra neefektyvi ir ekonomiškai nenaudinga valstybei. Psichikos negalią turinčių asmenų įdarbinimo ekonominio vertinimo moksliniame tyrime paaiškėjo, kad nuolatinis įdarbinimo paslaugų teikimas 30 asmenų grupei atsipirktų per 4 metus, o 11 metų laikotarpyje ekonominė nauda viršytų 4 milijonus litų.
Europos Sąjungos dokumentuose pabrėžiama, jog psichikos sveikata neatsiejama nuo visuomenės sveikatos apsaugos, švietimo ir socialinės apsaugos bei žmogaus teisių sričių. Todėl požiūris į psichikos sveikatą kaip išskirtinai Sveikatos apsaugos ministerijos mandatą, tarpsektorinės atsakomybės ir veiklos stygius, formalus psichikos sveikatos sistemos reformos suvokimas lemia Lietuvos pirmavimą tokiose srityse kaip savižudybės, agresija, patyčios ir vaikų nesaugumas.
Kaip ir kokie tarptautinės teisės aktai reglamentuoja šių terminų vartojimą? Kaip norėtų būti vadinami patys šios etninės grupės atstovai? Kokia yra Europos Sąjungos pozicija? Atsakymus i šiuos ir daugelį kitų klausimų sužinosite atėję i ELSA Vilnius (Europos teisininkų studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės Vilniaus filialas) ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto organizuojamą diskusiją "Ar reikia, ir kodėl, "čigonus" vadinti "romais"?", kuri vyks Savaitės prieš rasizmą 2009 metu š. m. kovo 26d. 10 val. Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje (Didžioji g. 5, 4 aukštas).
Prieš diskusiją bus pristatyta mini interviu serija, kuriuose diskutuojamą problemą aptars ekspertai iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų komisijos, Žurnalistu etikos inspektoriaus tarnybos, Etninių tyrimų centro, romu bendruomenės atstovai bei pasisakys atsitiktiniai praeiviai.
Diskusijos dalyviai:
• Danguolė Grigolovičienė – Lygių galimybių kontrolieriaus patarėja
• Deividas Velkas – Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas
• Vita Petrušauskaitė – Etninių tyrimų centro atstovė
• Gražina Sluško – Tautinių mažumų ir išeivijos departamento atstovė
• Aistė Pangonytė – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vyr. specialistė
• Josifas Tyčina – Lietuvos čigonų bendrijos "Čigonų laužas" prezidentas
Diskusiją moderuos Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų vadovė Jolanta Samuolytė.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Smulkesnė informacija:
Linda Prakaitė
ELSA Vilnius viceprezidentė seminarams ir konferencijoms
Mob. tel. + 370 625 21638
El. paštas: prakaite@netscape.net
Pastaruoju metu vis labiau augant nepakančių komentarų srautui itin aktualus tampa saviraiškos laisvės ribų bei rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo ir kitų nepakantumo formų problematikos iškėlimas į viešąjį diskursą. Kol kas taikoma bausmių politika nėra pakankamai efektyvi, akivaizdu, kad būtina ieškoti kitų būdų didinti toleranciją ir skatinti priimtinus nuomonės raiškos būdus. Maža to, atsakomybės taikymą apsunkina nuomonės apibrėžimo neaiškumas, vieningo traktavimo teismuose stoka.
Šios diskusijos tikslas – aptarti nuomonių reiškimo internete problemą, teisinius aspektus, žvelgiant per žodžio laisvės ir atsakomybės už neigiamos informacijos sklaidą elektroninėje erdvėje prizmę. Diskusijos metu tikimąsi pasiekti vertingų įžvalgų dėl nepriimtinų komentarų reguliavimo nepažeidžiant žodžio laisvės, aptarti visuomenės švietimo šioje srityje galimybes bei apsvarstyti virtualių komentarų etikos kodekso poreikį.
Diskusijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas Armanas Abramavičius, Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, Žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas Deividas Velkas bei kiti žinomi teisininkai ir žmogaus teisių ekspertai.
Diskusija yra vienas iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei partnerių rengiamos kasmetinės Savaitės prieš rasizmą ir kitas nepakantumo formas renginių. Daugiau apie Savaitės renginius www.hrmi.lt.
Kviečiame dalyvauti!
Diskusijos koordinatorė:
Monika Lavrinovičiūtė
ELSA Vilnius
Direktorė žmogiškiesiems ištekliams
El. p.: m.lavrinoviciute@gmail.com
Tel.: +370 675 67333
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) bei Lygių galimybių plėtros centras (LGPC) nutarė kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, surengti eitynes – patriotinę akciją, kurios tikslas – išreikšti paramą Konstitucinėms Lietuvos vertybėms – demokratijai, žmogaus teisėms, pakantumui. Numatytas eitynių maršrutas buvo nuo Arkikatedros Bazilikos iki Seimo rūmų. Eitynėse buvo kviečiami dalyvauti visi taikūs Lietuvos gyventojai, kuriems svarbi demokratija, žmogaus orumas bei teisė gyventi saugioje ir tolerantiškoje aplinkoje.
Šiomis eitynėmis siekta paskatinti Lietuvos visuomenę išreikšti nepritarimą kraštutiniam nacionalizmui, neleisti kovo 11-osios pasisavinti radikalams, mėginantiems įvesti tradiciją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paversti nacionalistų maršų diena. Patriotizmas ir juo labiau kovo 11-oji negali būti tapatinami su ksenofobija, nacionalizmu ir kitokiu nepakantumu. Eitynių rengėjai siekė pasiųsti žinią, kad kovo 11-oji – visų Lietuvos žmonių šventė.
Įstatymų numatyta tvarka š.m. kovo 4 d. ŽTSI bei LGPC kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę. Tačiau savivaldybė nepateisinamai vilkino susirinkimo vietos, laiko ir formos derinimo procedūrą, pažeisdama LR Susirinkimų įstatymą. Kovo 6 d. įvykusio posėdžio metu ŽTSI bei LGPC atstovai, informuoti apie pranešime nurodyto laiko netinkamumą, pasiūlė kitą eitynių laiką, tačiau savivaldybės atstovai atsisakė tęsti derinimo procedūrą. Kovo 9 d. vakare, likus mažiau kaip 48 valandoms iki rengiamo susirinkimo, pažeidžiant Susirinkimų įstatymą, pakartotinio posėdžio metu savivaldybė pranešė, kad pažymėjimas dėl suderinto susirinkimo laiko, vietos ir formos nebus išduodamas, tačiau motyvuotas sprendimas raštu dėl atsisakymo išduoti šį pažymėjimą, vis dar nepateiktas, kaip to reikalauja įstatymas.
Maža to, pažymėtina, kad Renginių (Susirinkimų) derinimo posėdžių metu savivaldybės atstovai elgėsi neprofesionaliai ir nepagarbiai. Susidarė įspūdis, kad posėdžiuose dalyvavę savivaldybės bei kitų institucijų atstovai jautėsi esą absoliutūs padėties šeimininkai, nelinkę pateikti pagrįstų argumentų, tačiau nevengiantys taikyti spaudimą. Tenka priminti, kad Lietuvoje galioja pareikštinė Susirinkimų rengimo tvarka, todėl posėdžių Savivaldybėje metu turėjo vykti tik planuojamo susirinkimo vietos, laiko bei formos derinimas.
Tuo pat metu pažymėjimas dėl eitynių išduotas Lietuvių tautiniam centrui, deklaruojančiam nepakantumą kitų tautų, rasių bei religijų žmonėms, skelbiančiam, jog žmogaus teisės bei antifašizmas yra kraštutinumas, bei demonstruojančiam simpatijas Vieningajam lietuvių nacionaldarbininkų sąjūdžiui ir kitiems radikalams. Kyla klausimas, ar tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybei nepakeliui su konstituciniais Lietuvos siekiais – demokratija, pliuralizmu, pilietine valstybe ir žmogaus teisėmis?
Henrikas Mickevičius
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius
Daugiau informacijos:
Dovilė Šakalienė
Projektų vadovė
VšĮ Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas
Didžioji 5, 01128 Vilnius
Tel.: 8 5 2314681
Faksas: 8 5 2314679
dovile.sakaliene@hrmi.lt
www.hrmi.lt
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas