Žemiau rasite Instituto pranešimus spaudai. Jei čia neradote ieškomos informacijos - prašome peržvelgti Naujienų skiltį arba kreiptis į Instituto darbuotojus, tel.: 2314 676.
Šių metų gruodžio 11 dieną turėjo įsigalioti Europos Žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) priimtas sprendimas byloje L prieš Lietuvą, tačiau LR Vyriausybė kreipėsi į EŽTT dėl bylos peržiūrėjimo.
Šis renginys – galimybė visiems, kurie domisi žmogaus teisėmis, išgirsti medicinos ir teisės specialistų nuomones dėl EŽTT priimto sprendimo ir jo teisinių bei socialinių pasekmių. LR Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė paaiškins, kodėl siekiama EŽTT sprendimo peržiūrėjimo.
Be LR Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme, diskusijoje dalyvaus gydytojas psichoterapeutas-seksopatologas Viktoras Šapurovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Ignas Vėgėlė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. Diskusiją moderuos žinomas žurnalistas Audrys Antanaitis.
Daugiau informacijos apie šį bei kitus mėnesio renginius ieškokite instituto tinklapyje www.hrmi.lt skiltyje Žmogaus Teisių Mėnuo 2007.
Asmuo kontaktams:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
VšĮ Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas
Didžioji 5, LT-01128 Vilnius
Tel.: 2314676, mob. +370 657 87469
aina.damkute@hrmi.lt
www.hrmi.lt
Šia – trečiąja - diskusija Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žurnalistikos centras tęsia susitikimų su žurnalistais ciklą. Laukiami visi, kurie domisi žmogaus teisėmis ir informuoja apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje.
Diskusijos moderatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys ir buvęs Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Diskusija sieks atsakyti į klausimą ar Lietuvoje žmogaus teisės yra integruotos į teisėkūros procesą.
Diskusijoje dalyvaus Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, kuris Tarptautinės žmogaus teisių dienos, švenčiamos gruodžio 10 d., proga paskelbs tradicinę metinę Žmogaus teisių nešlovės lygą. Nešlovės lyga – tai sąrašas viešųjų asmenų ir institucijų, kurių veiksmai ir/ar pasisakymai 2007 metais buvo žalingi vystant žmogaus teisėms pagarbią kultūrą Lietuvoje. Nešlovės lygos tikslas – humoristine forma atkreipti Lietuvos politikų ir pareigūnų dėmesį į jų neapdairius veiksmus ar pasisakymus ir tuo būdu prisidėti prie žmogaus teisių principų konsolidavimo Lietuvoje.
Projektą remia Olandijos Užsienio reikalų ministerija.
Pageidaujančius dalyvauti diskusijoje maloniai prašome informuoti projekto partnerius tel. + 370 655 44171 arba el. paštu: intermedia@ljc.omnitel.net iki š.m. gruodžio 6 d.
Susitikimo moderatorius – dr. Dainius Pūras, žinomas psichiatras, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas - kviečia žurnalistus į pokalbį apie žmonių su psichikos sveikatos negalia problemas bei apie vaikų teises.
Šia diskusija Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žurnalistikos centras tęsia susitikimų su žurnalistais ciklą. Laukiami visi žurnalistai, kurie domisi žmogaus teisėmis ir informuoja apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje.
Projektą remia Olandijos Užsienio reikalų ministerija.
Pageidaujančius dalyvauti diskusijoje maloniai prašome informuoti projekto partnerius tel. + 370 655 44171 arba el. paštu: intermedia@ljc.omnitel.net iki š.m. lapkričio 14 d.
Pagarbiai,
Organizatoriai
Šia diskusija Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žurnalistikos centras pradeda susitikimų su žurnalistais ciklą. Planuojamos organizuoti dar penkios diskusijos aktualiomis temomis. Diskusijose, dėl kurių cikliškumo ir temų norime su jumis pasitarti, laukiami visi žurnalistai, kurie domisi žmogaus teisėmis ir informuoja apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje.
Projektą remia Olandijos Užsienio reikalų ministerija.
Pirmojo susitikimo moderatorius – Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius - kviečia žurnalistus į diskusiją apie pastaruoju metu ryškėjančią problemą – Lietuvos politikų nenorą ar nesugebėjimą vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje bei kitas problemas, kurias atskleidė L bylos istorija.
Nuo spalio 24 d. Konstitucijos dienai paminėti Lietuvoje bus organizuojami renginiai, kuriuose gausiai dalyvaus politikai bei visuomenės veikėjai. Spalio 23 d. susitikimas suteiks Jums galimybę gauti naudingos informacijos, kuri padės suformuluoti tinkamus klausimus ir juos pateikti renginių dalyviams.
Pageidaujančius dalyvauti diskusijoje maloniai prašome informuoti projekto partnerius tel. + 370 655 44171 arba el. paštu: intermedia@ljc.omnitel.net iki š.m. spalio 22 d.
Pagarbiai,
Organizatoriai
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, atstovavęs pareiškėją EŽT teisme, sprendimo paskelbimo dieną, rugsėjo 11 d., 14 val. Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salėje (Didžioji g. 5, IV a.) rengia spaudos konferenciją, kurios metu pristatys teismo sprendimą, bus pateikti komentarai ir atsakyta į žiniasklaidos atstovų klausimus.
Pareiškimas EŽT teismui buvo pateiktas 2003 metais. Jame buvo skundžiamasi dėl pažeistų asmens teisių į gyvybę, apsaugą nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, privataus gyvenimo gerbimą, santuoką ir diskriminavimo. Pareiškimo priimtinumo stadijoje, EŽTT pripažino priimtinais visus reikalavimus, išskyrus dėl teisės į gyvybę pažeidimo.
Pareiškėjas nuo ankstyvos vaikystės identifikavo save su vyriška lytimi. 1997 m. valstybės gydymo įstaigoje jam buvo diagnozuotas transseksualumas – sveikatos sutrikimas numatytas tarptautiniame ligų klasifikatoriuje. Nuo 1998 m. - taikoma pakaitinė hormonų terapija. 2000 m. pareiškėjui buvo atlikta dalinė lyties pakeitimo operacija. Pareiškėjas tikėjosi, kad pilna lyties pakeitimo operacija bus atlikta priėmus pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantį įstatymą, sutinkamai su LR Civiliniu kodeksu.
Nors teisė pakeisti lytį buvo ir yra numatyta Civiliniame kodekse (2.27 str.), 2003 m. birželį Seimui nepriėmus pateikto svarstyti Lyties pakeitimo įstatymo projekto, asmenį gydantys gydytojai, be įteisintos procedūros, atsisakė jį toliau gydyti ir atlikti pilną lyties pakeitimo operaciją, nors po ilgalaikės pakaitinės hormonų terapijos asmeniui tai yra gyvybiškai svarbu. Nepabaigęs lyties keitimo procedūros, pareiškėjas negali pakeisti asmens dokumentų į atitinkančius jo tapatybę.
EŽT teisme, anonimiškai L pavadintas asmuo, iki šiol yra priverstas slėpti savo tapatybę. Neturėdamas asmens tapatybę atitinkančių dokumentų, jis nėra apsaugotas nuo paniekos ir pasityčiojimų, baiminasi dėl savo saugumo, kasdieniniame gyvenime susiduria su daugeliu sunkumų - negali įsidarbinti, naudotis sveikatos gydymo paslaugomis, kirsti valstybės sienos, sudaryti civilinę santuoką ir panašiai.
L byla prieš Lietuvą EŽT teisme sulaukė didelio dėmesio. Tokio pobūdžio byla yra pirmoji iš Centrinės ir Rytų Europos regiono. Iki šiol tik kelios panašaus pobūdžio bylos buvo išnagrinėtos, kreipusis pareiškėjams iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos.
Daugiau informacijos apie spaudos konferenciją galite teirautis telefonu: (85) 23 14 676.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Didžioji g. 5, Vilnius
Tel.: 8 5 2314676
Mob. tel.: 8 657 87469
www.hrmi.lt
Spaudos konferencijoje bus pateikta išsami informacija dėl:
Taip pat bus atsakyta į kitus žiniasklaidos atstovų klausimus.
Spaudos konferencijoje dalyvaus Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas ir direktorius Henrikas Mickevičius.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Didžioji g. 5, Vilnius
Tel.: 8 5 2314676
Mob. tel.: 8 657 87469
www.hrmi.lt
Šiandien K.Čilinskas gali tvirtai pasakyti tik tai, kad nelaiko Seimo priedanga asmenims, kurie slapstosi nuo Lietuvos teisėsaugos, ir kad yra pasirengęs padaryti viską kas nuo jo priklauso, kad Seimas tokia priedanga nebūtų. K.Čilinsko nuomone, asmenų teisių apsaugoje dėl pareigūnų piktnaudžiavimų yra daug trūkumų, kurie turi būti sprendžiami būtent Seime. Kita vertus, alytiškiai turi turėti teisę laisvai pasirinkti, kas gins jų teises Seime. Ir niekas negalės jiems priekaištauti dėl jų pasirinkimo.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Tel.: 2314676
aina.damkute@hrmi.lt
Renginio metu vyks loterija, degs Joninių laužas, bus siūlomos kitos pramogos.
Surinktos lėšos bus panaudotos žmogaus teisių stiprinimui Lietuvoje.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Tel: 2314 676
El.p.: aina.damkute@hrmi.lt
2006-ųjų apžvalgoje konstatuojama, kad nemažai žmonių šalyje jaučiasi nesaugūs, baiminasi laisvai reikšti savo mintis, jaučia teisingumo stoką, nepasitiki valstybės institucijomis. Žmogaus teisių situacijos analizė patvirtino šio nepasitikėjimo bei būgštavimų pagrįstumą.
2006 metais nebuvo sprendžiamos įsisenėjusios teisės į privataus gyvenimo gerbimą problemos. Atvirkščiai, asmens privatumo ribojimas buvo tęsiamas – neįtvirtinus tinkamo teisinio reguliavimo plito vaizdo stebėjimo kamerų diegimas, paskubomis, neišnagrinėjus saugumo užtikrinimo ir tinkamai techniškai nepasiruošus, buvo įdiegti biometriniai pasai, išaugo elektroninės darbo vietos kontrolės mastai.
Tebesitęsė visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisėsaugos institucijomis krizė. Stebėjimai parodė, kad teismai neretai pažeidžia teisingo teismo garantijas, ikiteisminis tyrimas baudžiamosiose bylose dažnai vykdomas neprofesionaliai. Nepaisant akivaizdžių problemų, trūko politinės valios imtis esminių reformų. Maža to, politikai demonstravo netinkamą požiūrį į teismus – kišosi į jų darbą, naudojo juos kaip įrankį bandydami apsiginti nuo kritikos.
2006 metų įvykiai Lietuvoje parodė, kad teisę į žodžio laisvę vis dar prastai suvokia ne tik visuomenė, bet ir politikai bei žiniasklaidos atstovai. Šalia politikų mėginimų užgniaužti oponentų ir piliečių kritiką, užfiksuoti valstybės institucijų bandymai riboti spaudos laisvę. Pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamentas reikalavo, kad naujienų portalai atskleistų neigiamus komentarus apie šią instituciją parašiusius asmenis. Toliau klestėjo užsakomoji žiniasklaida, ribojanti piliečių teisę į objektyvios ir nešališkos informacijos gavimą. Liko probleminiu susirinkimų laisvės įgyvendinimas.
2006-ųjų apžvalgoje atkreipiamas dėmesys į įsisenėjusias problemas, kurių ignoravimas prisideda prie tam tikrų socialinių grupių atskirties didinimo. Asmens neveiksnumo instituto taikymas yra viena iš ryškiausių tokio pobūdžio problemų – pastebėta piktnaudžiavimo šiuo netobulu institutu atvejų, tačiau valstybės institucijos į tai nereaguoja.
2006-aisiais vangiai buvo sprendžiamos Lietuvos romų integracijos problemos, neadekvačiai buvo reaguojama į rasizmo, ksenofobijos bei kitas nepakantumo apraiškas.
Šios ir kitos problemos rodo, kad reikalinga koordinuota valstybės žmogaus teisių politika. Jau keli metai Lietuvoje yra kalbama apie nacionalinės žmogaus teisių institucijos įsteigimo būtinumą. Lietuvos valdžios institucijoms ignoruojant šį klausimą, 2006 metais jis sulaukė tarptautinės institucijos dėmesio. Jungtinių Tautų Komitetas prieš rasinę diskriminaciją paragino Lietuvą apsvarstyti nepriklausomos žmogaus teisių institucijos įsteigimą.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Didžioji g. 5, Vilnius
Tel.: 8 5 2314676
Mob. tel.: 8 657 87469
www.hrmi.lt
Bus pristatyta Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengta 2006 metų tarptautinių institucijų rekomendacijų Lietuvai, kovojant prieš diskriminaciją, įgyvendinimo apžvalga, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento išleistas Antrasis Pranešimas apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 m. veiklos ataskaita.
Dalyvaus Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius Antanas Petrauskas bei generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Edita Žiobienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė, Teisės ir tolerancijos instituto atstovas Svaigedas Stoškus ir kiti.
Daugiau informacijos apie spaudos konferenciją telefonu (5) 23 14 676.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Didžioji g. 5, Vilnius
Tel.: 8 5 2314676
Mob. tel.: 8 657 87469
www.hrmi.lt
Pastaraisiais metais užfiksuoti diskriminacijos, rasizmo, antisemitizmo ir kitokio nepakantumo atvejai atspindi visuomenės neigiamus stereotipus apie tam tikras rasines, etnines, religines ir socialines grupes bei aukštą nepakantumo lygį jų atstovams. Labiausiai nemėgiama ir diskriminuojama tautine grupe Lietuvoje išlieka romai. Pastebimai auga nepalankumas musulmonams bei pabėgėliams. Tačiau Lietuvoje vangiai reaguojama ir neefektyviai nagrinėjami diskriminacijos bei neapykantos atvejai.
Renginiai Lietuvoje taps dalimi visoje Europoje minimos Savaitės prieš rasinę diskriminaciją. Savaitės prieš rasinę diskriminaciją 2007 programoje – įvairūs renginiai bei akcijos. Šių metų programos pagrindiniai akcentai – švietimas bei jaunimo dalyvavimas. Savaitės renginių dalyviai turės progą susipažinti su etninių mažumų kultūra, savo darbus visuomenei pristatys žinomi menininkai, vyks koncertai, filmų peržiūros, rasinės diskriminacijos tema diskutuos politikai, pareigūnai, visuomenės atstovai. Visą renginių programą galite peržiūrėti www.hrmi.lt skiltyje Savaitė prieš diskriminaciją 2007.
Pirmasis Savaitės renginys – apvalaus stalo diskusija "Rasinės diskriminacijos kaina: lygių galimybių politikos efektyvumas Lietuvoje" bei iškart po jos vyksianti spaudos konferencija. Renginio laikas: kovo 19 d. 10:00 (spaudos konferencija 12:00), vieta: Atviros Lietuvos Fondo konferencijų salė (Didžioji g. 5, IVa.).
Bus pristatytas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento išleistas Antrasis Pranešimas apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje, Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengta 2006 metų tarptautinių institucijų rekomendacijų Lietuvai, kovojant prieš diskriminaciją, įgyvendinimo apžvalga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 m. veiklos ataskaita.
Dalyvaus Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinis direktorius Antanas Petrauskas bei generalinio direktoriaus pavaduotojas Stanislav Vidtmann, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Edita Žiobienė, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė, Teisės ir tolerancijos instituto atstovas Svaigedas Stoškus ir kiti.
Šiais metais į savaitės prieš diskriminaciją renginių programą įsijungė ir kitos organizacijos - Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, Europos Tarybos Jaunimo kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“, Tarptautinė komisija Nacių ir Sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, EQUAL projektas „In Corpore“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Žmogaus teisių centras, Romų visuomenės centras, Lietuvos Vaikų fondas.
Savaitės prieš rasinę diskriminaciją 2007 informaciniai partneriai: Užupio radijas, Bernardinai, Alfa, Entertainment Bank.
Savaitės prieš rasinę diskriminaciją 2007 renginių rėmėjai: Olandų užsienio reikalų ministerija, Šiuolaikinio meno centras, įmonė Kodak Procentas, Vilniaus Mokytojų namai, Taurakalnio kultūros centras, klubas „Intro“, viešbutis Centrum Uniquestay Hotel, turizmo agentūrų tinklas West Express.
Daugiau informacijos apie spaudos konferenciją www.hrmi.lt.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Didžioji g. 5, Vilnius
Tel.: 8 5 2314676
Mob. tel.: 8 657 87469
www.hrmi.lt
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas