Žemiau rasite Instituto pranešimus spaudai. Jei čia neradote ieškomos informacijos - prašome peržvelgti Naujienų skiltį arba kreiptis į Instituto darbuotojus, tel.: 2314 676.
Metų žmogaus teisių pažeidimo “auka”
Viktor Uspaskich – informuotas apie galimus įtarimus dėl finansinių pažeidimų, buvęs Darbo partijos pirmininkas ir buvęs Ūkio ministras pabėgo nuo jį „persekiojančios“ Lietuvos teisėsaugos į šalį, pasižyminčia „aukšta“ žmogaus teisių kultūra ir svarstančia politinio prieglobsčio jam suteikimą.
Metų žmogaus teisių “gynėja”
Ona Juknevičienė – manipuliuodama Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalga apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje Europos parlamento narė dėjo pastangas mobilizuoti Europos parlamentą užstoti Lietuvoje „persekiojamą“ Darbo partiją.
Metų Lietuvos, kaip žmogaus teises gerbiančios šalies, autoriteto gelbėtojas
Raimondas Šukys –Vidaus reikalų ministras motyvavo susitikimą su nuo Lietuvos teisėsaugos besislėpiančiu Viktoru Uspaskich noru paraginti jį grįžti į Lietuvą ir duoti parodymus, nes prašymas politinio prieglobsčio „žemina Lietuvos autoritetą“.
Metų pasipiktinimas ir metų klausimas
Viktoras Muntianas – bylos dėl nušalinto prezidento Rolando Pakso rėmėjo išsiuntimo iš Lietuvos išvakarėse Seimo pirmininkas “pasipiktino”, kad asmuo grasinęs prezidentui liko nenubaustas ar bent išsiųstas iš šalies ir paklausė „Gal dabar ir Jurijus Borisovas teismų sprendimu bus paliktas gyventi Lietuvoje?
Metų Karalienės ramybės gynėjai
Vilniaus miesto 5-asis policijos komisariatas ir Kauno miesto apylinkės teismas - policijos pareigūnai sulaikė ir surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, o Kauno apylinkės teismas pripažino pažeidusiomis Susirinkimų įstatymą gyvūnų teisių gynimo organizacijos PETA aktyvistes. Pasinaudodamos susirinkimų laisve, jos prie Didžiosios Britanijos ambasados Vilniuje surengė piketą, raginantį Didžiosios Britanijos karalienę Elžbeta II nutraukti karališkųjų gvardiečių kepurių siuvimą iš Kanados juodųjų lokių kailių.
Metų „humoristas“
Danas Česnauskas – Kauno m. Centro Policijos komisariato policijos viršininko pavaduotojas pareiškė, kad nacistinės simbolikos ir aprangos naudojimas, jei tai daroma juoko forma, „nesikerta su niekuo“.
Metų žmogaus teisių gėdos institucija
Valstybės saugumo departamentas – kaukėti saugumiečiai Kėdainiuose, vidury dienos išvilko vyrą iš mašinos, sulaužė jam ranką ir išsivežė, be priežiūros palikę verkiančią mažametę jo dukrą ir neužrakintą automobilį su išmėtytais dokumentais. Paaiškėjo, kad buvo suimtas ne tas asmuo, tačiau pats VSD vadovas neatsiprašė – tai padarė jo spaudos atstovas, pažymėjęs, kad nukentėjęs žmogus kažkada netgi buvo teistas.
Uoliai stengiantis nuslėpti informaciją apie galimą politikų korupciją ir kenkiant Lietuvos, kaip demokratinės valstybės, kurioje paisoma žmogaus teisių, įvaizdį, buvo suimtas laikraščio „Laisvas laikraštis“ redaktorius, uždaryta šio laikraščio interneto svetainė ir konfiskuotas laikraščio numeris, kuriame buvo išspausdinta informacija apie telefoninius pokalbius, galimai liudijančius apie politikams mokėtus pinigus.
Kontaktinis asmuo:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Tel.: 2314676
aina.damkute@hrmi.lt
www.hrmi.lt
Tyrimas atskleidė, kad net trys ketvirtadaliai respondentų, kurių teisės, jų nuomone, buvo pažeistos, niekur dėl to nesikreipė, o iš jų beveik 74 procentai to nepadarė, nes netikėjo, kad tai padės. Šie skaičiai liudija apie tebesitęsiančią visuomenės pasitikėjimo valstybės institucijomis krizę.
Itin nepasitikima teismais ir teisėsaugos institucijomis. Tik 1.7 procento respondentų teigė, kad dėl pažeistų teisių kreipėsi į prokurorą ir 22 procentai – į teismą, nors teismas yra pagrindinė žmogaus teises ginanti institucija. Po trečdalį apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki teismais ir policija.
Tarp pateiktų įvertinimui pilietinių ir politinių teisių – teisės į asmens saugumą, nuosavybę, privataus gyvenimo gerbimą, žodžio laisvę ir teisės dalyvauti politiniame gyvenime – teisė į teisingą teismą buvo įvardinta kaip labiausiai pažeidžiama. Kaip ir prieš dvejus metus vykdytos analogiškos apklausos respondentai, taip manė 44.3 procentai apklaustųjų. Neseniai paviešintos ilgalaikių teismo procesų stebėjimo išvados patvirtina, kad visuomenės nepasitikėjimui teismais yra pagrindo. Teismai neretai pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir proceso rungtyniškumo principus, baudžiamosiose bylose gajus kaltinamasis nukrypimas.
Antstoliai buvo įvardinti kaip labiausiai Lietuvoje žmogaus teises pažeidinėjanti institucija – taip manė du trečdaliai respondentų. ŽTSI tyrimai parodė, kad antstolių veiklą reguliuojantys teisės aktai dažnai yra jiems vienpusiškai naudingi. Tarp kitų valstybės institucijų išsiskiria sveikatos apsaugos įstaigos – net 30 procentų apklaustųjų manė, kad jos labiausiai pažeidinėja jų teises.
Šių metų apklausa parodė, kad auga visuomenės dėmesys teisei į privataus gyvenimo gerbimą. Jei 2004 metų apklausos metu 21.9 procentai manė, kad ši teisė yra labiausiai pažeidžiama Lietuvoje, tai šių metų apklausoje taip manė 27.7 procentai apklaustųjų. Tačiau šios teisės turinio bei galimų jos pažeidimo pasekmių suvokimas lieka nepakankamas. Respondentų įvertinimui buvo pateiktos kelios hipotetinės situacijos ir paklausta, kuri iš jų pažeistų teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Mažiausiai respondentų kaip pažeidimą įvertino reikalavimą parduotuvėje pateikti asmens kodą. Tačiau dažnas ir nepagrįstas asmens kodo atskleidimas sukuria sąlygas rimtiems privatumo pažeidimams.
Labiausiai diskriminuojama socialine grupe apklausos dalyviai laiko psichikos ligonius. Tuo patvirtinama būtinybę keisti dabartinę psichikos neįgaliųjų gydymo ir priežiūros teisinę ir institucinę bazę, skatinančią jų socialinę atskirtį, stigmatizaciją ir beteisiškumą. Apklausos dalyviai tarp labiausiai diskriminuojamų grupių taip pat įvardija pagyvenusius žmones, seksualines mažumas bei neįgaliuosius.
Visuomenės nuomonės apklausos duomenis galima rasti www.hrmi.lt Projektų skiltyje, skyrelyje Viešosios nuomonės apklausos.
Apklausos rezultatų komentarai:
Henrikas Mickevičius, ŽTSI direktorius, tel.: (5) 2314675
Asta Radvilaitė, ŽTSI tyrimų vadovė, tel.: (5) 2314677
Asmuo kontaktams:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
VšĮ Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas
Didžioji 5, LT-01128 Vilnius
Tel.: 2314676, mob. +370 657 87469
aina.damkute@hrmi.lt
www.hrmi.lt
Akivaizdu, kad Lietuvos žmonėms vis dar trūksta informacijos apie žmogaus teises. Kaip rodo naujausi tyrimai, daugelis asmenų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, nežino kur kreiptis dėl jų gynimo arba nesikreipia, nes nesitiki realios pagalbos. Maža to, didelė dalis visuomenės vis dar laiko institucijas, turinčias ginti žmogaus teises, pagrindinėmis jų pažeidėjomis. Tad jau antrus metus iš eilės Žmogaus teisių stebėjimo institutas skelbia gruodį žmogaus teisių mėnesiu ir pristato eilę renginių, kuriais siekia paskatinti visuomenės, o ypač jaunimo susidomėjimą savo bei aplinkinių teisėmis, skatina demokratinių vertybių puoselėjimą bei aktyvesnį piliečių dalyvavimą kuriant tolerantišką bei pagarba paremtą kultūrą.
Tarp Žmogaus Teisių Mėnesio 2006 renginių – kino festivalis „Kinas už Žmogaus Teises“, vyksiantis visoje Lietuvoje, jaunimo diskusijos aktualia žmogaus teisių tematika įvairiuose regionuose, studentų diskusija Mykolo Riomerio Universitete, bei tradicinės žmogaus teisių pažeidėjų lygos pristatymas. Daugiau informacijos ieškokite instituto tinklapyje www.hrmi.lt skiltyje Žmogaus Teisių Mėnuo 2006.
Žmogaus Teisių Mėnesio 2006 pagrindinis rėmėjas – Nyderlandų Karalystės Užsienio Reikalų Ministerija, pagrindinis partneris – jaunimo kampanija „Visi skirtingi – visi lygūs“, pagrindinis informacinis partneris – Žinių Radijas.
Asmuo kontaktams:
Aina Damkutė
Projektų koordinatorė
VšĮ Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas
Didžioji 5, LT-01128 Vilnius
Tel.: 2314676, mob. +370 657 87469
aina.damkute@hrmi.lt
www.hrmi.lt
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vykdomas ilgalaikis baudžiamųjų teismo procesų stebėjimo projektas atskleidė nerimą keliančias tendencijas:
• Teismai patikimesniais laiko ikiteisminio tyrimo pareigūnų užfiksuotus, o ne tiesiogiai teismui pateiktus įrodymus;
• Teisėjai demonstruoja kritinį nusistatymą liudytojų parodymų, kurių turinys nesutampa su ikiteisminio tyrimo pareigūnų užfiksuotais parodymais, atžvilgiu;
• Teisėjai negatyviai vertina gynybos prašymus pakviesti į teismo posėdžius ir apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo eigoje;
• Teisėjų elgesys neretai sudaro įspūdį, kad teisėjas yra kaltinimo pusėje, o ne atlieka neutralaus arbitro vaidmenį.
Spaudos konferencijoje pasisakys Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas ir direktorius Henrikas Mickevičius bei Piliečių santalkos atstovai Jonas Kronkaitis ir Romas Sakadolskis. Planuojama spaudos konferencijos trukmė - 1 val.
Kviečiame dalyvauti.
|
Siekdamas paskatinti visuomenės, o ypač jaunosios kartos, domėjimąsi žmogaus teisėmis, Žmogaus teisių stebėjimo institutas skelbia gruodį žmogaus teisių mėnesiu ir jau antrus metus iš eilės organizuoja eilę renginių bei akcijų, tarp kurių: • Nacionalinis moksleivių rašinių konkursas „Kaip aš galiu prisidėti prie žmogaus teisių įtvirtinimo savo bendruomenėje?“ Nacionalinis moksleivių rašinių konkursas „Kaip aš galiu prisidėti prie žmogaus teisių įtvirtinimo savo bendruomenėje?“ Spalio 20 dieną prasidedantis nacionalinis moksleivių rašinių konkursas „Kaip aš galiu prisidėti prie žmogaus teisių įtvirtinimo savo bendruomenėje?“ itin svarbi Žmogaus teisių mėnesio 2006 dalis. Žmogaus teisių kultūros įsitvirtinimas mūsų visuomenėje didele dalimi priklauso nuo jaunosios kartos požiūrio, tad jų įtraukimą į šiam mėnesiui skirtus renginius Žmogaus teisių stebėjimo institutas laiko prioritetu. Siūlomos rašinių temos: Rašinių konkurso terminai: Darbai turėtų būti adresuojami: VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas Konkurso dalyviai prašomi nurodyti savo vardą, pavardę, amžių, mokyklos duomenis, atgalinį adresą, būtinai el. pašto adresą (jo nesant – telefono numerį). Rašinius vertins iš Žmogaus tiesių stebėjimo instituto ekspertų bei valdybos narių sudaryta autoritetinga komisija. Konkurso laimėtojai bus apdovanoti pagrindinio Žmogaus teisių mėnesio 2006 renginio, vyksiančio Vilniuje 2006 m. gruodžio 4 d., metu. • Trys laimėtojai (po vieną geriausio rašinio autorių kiekvienoje temų grupėje) bus apdovanoti „Jaunojo žmogaus teisių eksperto“ sertifikatu bei 200Lt čekiu. Taip pat šiems moksleiviams bus suteikta galimybė parengti ir pristatyti pranešimą (pageidaujant – rašinio pagrindu) tarptautinėje studentų konferencijoje „Institucinė žmogaus teisių gynimo sistema: ar ji efektyvi?“ Vilniuje, kuri vyks antrąją gruodžio savaitę. • Dar šeši konkurso laureatai (po du kiekvienoje temų grupėje) bus apdovanoti paskatinamaisiais prizais – konkurso laureatų sertifikatu, ŽTSI Valdybos pirmininko advokato Kęstučio Čilinsko bei Europos Žmogaus teisių teismo teisėjos Danutės Jočienės knygos „Žmogaus teisių apsaugos problemos tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teisėje“ egzemplioriumi bei paskatinamuoju 50Lt čekiu. Linkime sėkmės bei laukiame Jūsų darbų!
Aina Damkutė |
|
|
Agrofirmai tai padaryti pasisekė Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Į šį teismą agrofirmos direktorius kreipėsi su skundu, ginčydamas darbo inspektorių jam paskirtą baudą už atleidimo iš darbo nustatytos tvarkos pažeidimą – nesudarymą galimybės D.Budrevičienei pasiaiškinti.
Smūgis D. Budrevičienei buvo suduotas tuo, jog administracinis teismas išnagrinėjo ne tik administracinį ginčą, t.y., klausimą, ar darbo inspektoriai turėjo teisę bausti agrofirmos direktorių už atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimą. Šis teismas ėmėsi spręsti kito teismo jau išspręstą klausimą: ar agrofirma, atleisdama D. Budrevičienę, pažeidė nustatytą atleidimo tvarką, konkrečiau, ar tinkamai pareikalavo pasiaiškinimo. Ir nustatė, kad agrofirmos administracija atleidimo tvarkos nepažeidė.
Tuo metu, kai buvo nagrinėjama administracinė byla, jau buvo pasibaigusi civilinė byla pagal D.Budrevičienės ieškinį Krekenavos agrofirmai dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Šią bylą išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė, kad D.Budrevičienė buvo atleista iš darbo neteisėtai: pirma, nebuvo tinkamai nepareikalauta pasiaiškinimo, antra, nebuvo duomenų apie tai, kad ji nusižengė darbo drausmei. Krekenavos agrofirma nerado pagrindo skųsti šio sprendimo ir jį įvykdė – sumokėjo D. Budrevičienei priteistas sumas.
Pabaigus nagrinėti civilinę darbo bylą, į Panevėžio apygardos administracinį teismą D.Budrevičienė buvo pakviesta kaip liudytoja, ne kaip bylos dalyvė. Prieš eidama liudyti, D.Budrevičienė kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininką Kęstutį Čilinską, ją atstovaujantį Instituto pavedimu, klausdama, ar Panevėžio apygardos administracinis teismas gali, jai nedalyvaujant, nagrinėti jos atleidimo iš darbo klausimą, turint omenyje, kad šis klausimas jau išspręstas kito teismo. K. Čilinskas paaiškino, kad administracinis teismas nėra įstatymo įgaliotas spręsti ginčus dėl darbuotojų atleidimo iš privačių bendrovių teisėtumo. Tačiau įstatymas administracinį teismą įgalioja spręsti ginčą, ar darbo inspektoriai teisėtai paskyrė baudą bendrovės direktoriui, atleidusiam darbuotoją. Konkrečiai šiuo atveju, pažymėjo teisininkas, jis jau buvo nurodęs savo rašte Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kad Panevėžio skyriaus darbo inspektoriai neteisėtai įsikišo į darbo ginčą, kurį įgaliotas spręsti tik teismas civilinėje darbo byloje.
Be to, K. Čilinskas paaiškino D. Budrevičienei, kad administracinis teismas, spręsdamas, ar darbo inspektoriai teisėtai įsikišo į darbo ginčą, vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymu. O šis nustato, kad faktai, nustatyti civilinėje byloje, t.y., toje byloje, kuri patenkino D.Budrevičienės ieškinį ir pripažino jos atleidimą neteisėtu, yra privalomi administracinį ginčą nagrinėjančiam teismui. Administracinis teismas neįtraukė D.Budrevičienės į bylą, vadinasi, jis vadovausis minėta taisykle. Jei teismas galvotų spręsti D.Budrevičienės atleidimo teisėtumo klausimą, tai būtinai į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktų pačią D. Budrevičienę. Pasak K.Čilinsko, nei Lietuvos įstatymai, nei Europos žmogaus teisių aktai neleidžia spręsti teisme bylą dėl žmogaus darbinių teisių, nesudarius žmogui sąlygų toje byloje dalyvauti, turėti advokatą ir gintis: reikšti prašymus, teikti įrodymus, skųsti sprendimus ir t.t..
Žinodama tokius įstatymo reikalavimus ir matydama, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas kviečia ją tik liudyti, bet neįtraukia jos į bylą kaip dalyvės, D.Budrevičienė buvo tikra, kad teismas nespręs jos atleidimo teisėtumo klausimo. Be to, D.Budrevičienė, liudydama administraciniame teisme, informavo šį teismą, kad civilinę darbo bylą išnagrinėjęs teismas, pripažino, jog ji atleista iš darbo neteisėtai. Todėl ji negalėjo įsivaizduoti, kad administracinėje byloje teismas jai už akių priims priešingą sprendimą, nei buvo priėmęs teismas, nagrinėjęs darbo ginčą.
Taip pat pažymėtina, kad Valstybinė darbo inspekcija šioje byloje įpareigojo ginti šios inspekcijos poziciją Panevėžio skyriaus pareigūnus. Centrinės inspekcijos pozicija iš esmės sutampa su D.Budrevičienės ir darbo ginčą išnagrinėjusio Panevėžio miesto apylinkės teismo pozicija. Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnai nuo pat D.Budrevičienės atleidimo iš darbo palaikė Krekenavos agrofirmos vadovus ir savo išvadoje, nelaukę teismo sprendimo, teigė, kad agrofirmos vadovai nepažeidė atleidimo iš darbo tvarkos. Todėl Panevėžio apygardos administraciniame teisme nagrinėjamą bylą tik formaliai galima pavadinti administraciniu ginču: toje byloje susitiko vienas kitą palaikantys Krekenavos agrofirmos administracijos ir Darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovai. Izoliavus nuo bylos Dalią Budrevičienę su jos advokatu, iš esmės neliko kam ginčyti Krekenavos agrofirmos administracijos teiginius.
Valstybinės darbo inspekcijos vadovybės nurodymu Panevėžio skyriaus pareigūnai apskundė Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą. D.Budrevičienė siekia būti įtraukta į šią bylą, kad galėtų tiesiogiai įrodinėti, kaip iš tiesų ji buvo atleista iš darbo.
Prašyme nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, tarptautiniai įsipareigojimai bei romų Kirtimų gyventojos teisės buvo šiurkščiai pažeisti 2004 metų gruodžio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva neteisėtai, be teismo leidimo, nugriovus pareiškėjos naudotą būstą.
A. Ragauskienė nurodo, kad būstas buvo pastatytas 1979 m., todėl jis negalėjo būti traktuojamas kaip statomas, rekonstruojamas ar remontuojamas, tai taip pat nebuvo ir naujos statybos statinys, todėl jo nebuvo galima laikyti savavališkai pastatytu.
Prašyme pabrėžiama, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija neįspėjo pareiškėjos dėl planuojamo būsto, kuriuo ji naudojosi ir kuriuo rūpinosi, griovimo, taip pažeisdama LR Statybos įstatymą.
Pareiškėja dėl neteisėto būsto nugriovimo, jai priklausančių materialių vertybių sunaikinimo griaunant būstą, taip pat patirtų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kurie tiesiogiai įtakojo sveikatos pablogėjimą, patyrė materialinius bei nematerialinius nuostolius, todėl civiliniame ieškinyje prašo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ji teigia, kad patyrė 53 520 Lt žalą.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, reaguodama į ŽTSI pateiktą prašymą, įpareigojo Vilniaus miesto trečiąjį policijos poskyrį apklausti pareiškėją kaip liudytoją baudžiamojoje byloje, iškeltoje dėl Kirtimų gyvenvietės statinių griovimo, ir spręsti klausimą dėl jos pripažinimo nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio klausimas bus sprendžiamas nustačius įtariamuosius arba kaltinamuosius, dėl kurių veiklos buvo patirta žala.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas