Žemiau rasite Instituto pranešimus spaudai. Jei čia neradote ieškomos informacijos - prašome peržvelgti Naujienų skiltį arba kreiptis į Instituto darbuotojus, tel.: 2314 676.
Išplėstinio posėdžio metu bus pristatytas ir aptartas tyrimas apie vartotojų teisių apsaugą statybose Lietuvoje.
Tyrimas nurodo svarbiausias statybų teisinio reglamentavimo spragas ir jų sąlygojamus žmogaus teisių pažeidimus. Analizuojamas gyvenamųjų namų statybos bendrijų veiklos reglamentavimas ir su juo susijusios problemos. Nurodomi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų trūkumai, atkreipiamas dėmesys į galimybę pareigūnams išvengti atsakomybės už įstatymų reikalavimų pažeidimus, priimant sprendimus, susijusius su statybų projektavimu.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) š.m. rugpjūčio 19 d., penktadienį, spaudos konferencijoje pristatys aktualias nūdienos žmogaus teisių apsaugos problemas ir joms skirtą knygą “ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS PROBLEMOS TARPTAUTINĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJE”.
Spaudos konferencijoje dalyvaus knygos autoriai Europos žmogaus teisių teismo teisėja Danutė Jočienė ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas. Spaudos konferenciją moderuos ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.
Pristatant knygą, spaudos konferencijos dalyviai kalbės apie vartotojų teises, nuosavybės teises, teisę į privataus gyvenimo gerbimą, teisę į teisingą teismą, bei aptars besiformuojančią teisminę praktiką šias teises ginat Lietuvoje ir Europos lygmenyje.
Spaudos konferencija vyks Atviros Lietuvos fondo patalpose, Didžioji g. 5 (IVa.), 9.30 val.
Ar verta toliau vystyti ekonomiškai nuostolingą, gydymo ir reabilitacijos efektyvumo prasme abejotiną uždarų psichikos sveikatos priežiūros bei globos institucijų sistemą, sudarančią prielaidas žmogaus teisių pažeidimams bei gilinančią psichikos pacientų stigmatizavimą ir socialinę atskirtį?
Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūros sistemos plėtra nesulaukia pakankamo valstybės dėmesio, todėl mūsų šalyje vyrauja atgyvenusi institucijų vaidmens, funkcijų ir darbo metodų samprata. Tai patvirtina vengimas reformuoti dideles stacionarias gydymo bei globos institucijas, keičiant jas lankstesne paslaugų teikimo bendruomenėje sistema. Kadangi tradicinės stacionarios institucijos buvo kuriamos, vadovaujantis „defektyvių“ individų izoliavimo principu, jos iš esmės negali užtikrinti psichikos pacientų teisių įgyvendinimo. Vien tik gerinant neefektyvios sistemos fasadą, gausios valstybės biudžeto lėšos panaudojamos neefektyviai, bendri visuomenės psichikos sveikatos rodikliai išlieka prasti, o psichikos sutrikimus turinčių asmenų gydymo, reabilitacijos ir integracijos į visuomenę rezultatai yra menki.
Uždaros didelės psichikos sveikatos priežiūros institucijos atstovauja paternalizmo, stigmos ir socialinės atskirties tradicijai bei prieštarauja moderniai sveikatos ir socialinei politikai, kuri remiasi individo autonomijos principu, galių suteikimu bei teise gyventi mažiausiai ribojančioje aplinkoje. Tarptautinė patirtis patvirtino, kad stacionarios globos institucijos yra vienareikšmiškai žalingos, neadekvačiai brangios ir tik labai nedidelė dalis jose izoliuotų asmenų iš tiesų yra nepajėgūs gyventi bendruomenėje.
„Ydinga sveikatos ir socialinė politika prasideda nuo to, kad užuot investavusi į šeimų stiprinimą ir tėvų mokymą auginti vaikus, valstybė palaiko alternatyvos neturinčią kūdikių namų sistemą, taip užprogramuodama tūkstančių vaikų kelionę iš vienos internatinės įstaigos į kitą – kelionę, kuri tęsis iki šių žmonių mirties,“ sakė psichiatras, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos narys Dainius Pūras.
Susidaro ydingas ratas – kuo labiau pažeidžiamos šių asmenų žmogaus teisės arba, kitaip tariant, kuo labiau jie suluošinami socialiai ir paverčiami visiškai priklausomais nuo globos, tuo brangiau valstybei kainuoja juos išlaikyti.
Valstybė turi apsispręsti ir vienareikšmiškai vykdyti tarptautinių organizacijų rekomendacijas investuoti visų pirma į bendruomenines paslaugas ir kitas modernias sveikatos ir socialines technologijas psichikos sveikatos stiprinimo srityje. Tik tai padės sumažinti didžiulį pacientų srautą į stacionarias institucijas; tik tada atsiras galimybė pradėti stacionarių institucijų pertvarkymą, mažinimą ir palaipsnį uždarymą bei sukurti nacionalinį bendruomeninių psichikos sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų tinklą, kuris būtų orientuotas į pažeidžiamų žmonių savarankiškų gyvenimo įgūdžių stiprinimą ir jų prisitaikymą bendruomenėje, ir taip sukurti šiuolaikišką, lanksčią ir ekonomiškai atsiperkančią alternatyvią sistemą institucinei rūpybai.
„Pagalba sutrikusios psichikos asmenims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms – tai ta sritis, kurioje išbandomas tikrasis valstybės pasiryžimas atsisakyti totalitarinės sistemos primestų tradicijų ir prisijungti prie Europos vertybių,“ pabrėžė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Keturių nevyriausybinių organizacijų koalicija – Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Globali iniciatyva psichiatrijoje, Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija Viltis, Vilniaus Psichosocialinės reabilitacijos centras – sutelkusi skirtingas ekspertines žinias ir patirtį, atliko išsamią žmogaus teisių padėties psichikos sveikatos priežiūros ir globos institucijose analizę, kuri bus pristatyta visuomenei š.m. gegužės 24 d., antradienį, 11:00 BNS Spaudos konferencijų salėje (Jogailos 9/1, IV a.; įėjimas iš A. Smetonos g.).
Kviečiame dalyvauti.
Pranešimo spaudai versija spausdinimui čia.
Po spaudos konferencijos, 11:00, Prezidentūros Baltojoje salėje vyks LR Prezidento JE Valdo Adamkaus ir ŽTSI inicijuota apskrito stalo diskusija "Žmogaus teisės Lietuvoje 2004: problemos ir galimi sprendimai". Prezidentas Valdas Adamkus bei ŽTSI į diskusiją pakvietė LR Seimo vadovybę bei kelių Seimo komitetų vadovus, grupę ministrų bei valstybės pareigūnų, teisėjus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
2004-uosius galima pavadinti iššūkių žmogaus teisėms metais. Prezidentinė krizė ir parlamentarų kyšininkavimo skandalas aiškiai parodė, kad Lietuvoje žmogaus teisės gali būti aukojamos politiniams tikslams pasiekti. Žmonės turi jausti, kad valstybė gyvena pagal taisyklę Tua res agitus – “viskas apie Tave”. Kitaip tariant, valstybės paskirtis – tarnauti žmogui, rūpintis jo saugumu bei gerove, ir girdėti savo piliečio balsą. Siekiant sukurti tokią valstybę, būtina vadovautis demokratinėmis vertybėmis bei standartais, kuriuos įkūnija žmogaus teisių katalogas.
Demokratinės santvarkos įteisinimas ir prisijungimas prie Vakarų šalių sąjungų savaime neužtikrina žmogaus teisių įgyvendinimo. Nors institucijų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumas yra vienas pagrindinių narystės Europos Sąjungoje kriterijų, 2004-ieji parodė, kad įstojimas į ES neapsaugojo Lietuvos nuo žmogaus teisių apsaugos standartų pablogėjimo. Todėl būtina nuolatinė pilietinė stebėsena kaip valdžios institucijos saugo žmogaus teises ir jų laikosi.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas, siekdamas kurti pilietinės valdžios kontrolės tradicijas Lietuvoje, pateikia antrąją žmogaus teisių apžvalgą. Įžanginė žmogaus teisių apžvalga, suformavusi pagrindą periodinėms apžvalgoms, pristatyta visuomenei 2004 metų birželį. Ši, pirmoji periodinė, apžvalga apima ryškiausius 2004-ųjų žmogaus teisių pažeidimus – tiek naujus, tiek įsisenėjusius.
Nerimą kelia didėjančios elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolės galimybės ir surinktos informacijos panaudojimo būdai. Ypatingai šiurkščiai teisė į privataus gyvenimo gerbimą buvo pažeista viešinant asmenų privačių telefoninių pokalbių turinį. Nepagrįstas ir viešas asmenį identifikuojančio kodo naudojimas tapo norma. Plačiai nuskambėjo nekaltumo prezumpcijos pažeidimo atvejai – aukšti teisėsaugos pareigūnai viešai pasisakė dėl įtariamų asmenų kaltumo nelaukdami teismo. Antstolių veiklos praktika vienpusiškai palanki antstoliams ir nepriimtina žmogaus teisių apsaugos požiūriu.
Išryškėjo eilė problemų, liečiančių teisės į politinį dalyvavimą įgyvendinimą, ypatingai užtikrinant teisę į laisvus ir teisingus rinkimus: balsų pirkimas, rinkėjų klaidinimas, balsavimo procedūrų netobulumas. LR Seimas skubiai ratifikuodamas sutartį parodė nepasitikėjimą Lietuvos žmonėmis, atimdamas iš jų galimybę išreikšti politinę valią dėl šio ypatingos svarbos dokumento. 2004-aisiais vaikai išliko viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių: smurtas prieš vaikus išplitęs tiek namuose, tiek mokyklose, nesprendžiama gatvės vaikų problema, kelia nerimą vaikų patiriamos seksualinės prievartos bei išnaudojimo mąstai. Kita pažeidžiama grupė – romų mažuma patyrė šiurkščius teisės į adekvatų būstą pažeidimus. Antisemitiniai bei homofobiški išpuoliai žiniasklaidoje nesulaukė tinkamo teisinio įvertinimo.
Maloniai kviečiame dalyvauti spaudos konferencijoje.
Pranešimo spaudai tekstą taip pat galite rasti čia.
Projektą bei apžvalgą pristatys: Henrikas Mickevičius, ŽTSI direktorius; Tadas Leončikas, Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro mokslinis bendradarbis, ŽTSI ekspertas; Žilvinas Mišeikis, LTU Baudžiamojo proceso katedros dėstytojas, ŽTSI ekspertas; Svetlana Novopolskaja, Romų visuomenės centro direktorė.
Projektas yra atsakas į 2004 metais prieš Vilniaus romų bendruomenę vykdytą agresyvią „kovos su narkotikų platinimu“ kampaniją. Įžanginė projekto dalis – pristatomas tyrimas – apima romų situacijos analizę nuo valstybės politikos šios mažumos atžvilgiu iki konkrečių socialinių bei kultūrinių romų bendruomenės problemų. Išnagrinėti pastarojo dešimtmečio romams skirti projektai bei programos. Apžvelgti visapusiškos romų mažumos atskirties – švietimo sistemos, darbo rinkos, viešųjų paslaugų teikimo – mastai. Tyrimas atkleidė, kad valstybės mastu trūksta suvokimo kaip spręsti romų problemas, pasigendama supratimo, jog įveikti užribyje atsidūrusių grupių atskirtį yra visos visuomenės bendras interesas.
Kelia susirūpinimą tai, jog beveik pusė Lietuvos romų jaunesni nei 20 m. amžiaus, tačiau nei švietimo sistema, nei darbo rinka nepasirengusios suteikti romų vaikams ir jaunimui atitinkamas paslaugas. Beje, tik nedidelė romų jaunuolių dalis gerai kalba lietuviškai. Palyginus su kitomis mažumomis, kurių jaunimas lietuviškai moka geriau negu vyresnioji karta, tai – atvirkštinė tendencija, rodanti gilėjančią romų atskirtį.
Kritiška romų būstų padėtis. Kirtimuose nėra aiškios gyvenvietės pertvarkymo perspektyvos. Vilniaus miesto savivaldybės siūloma socialinio būsto alternatyva neadekvati – tiek dėl romų nepasirengimo išgyventi kitoje vietoje su didesniais pragyvenimo kaštais, tiek dėl paties būsto suteikimo terminų neapibrėžtumo.
Bendravimo arba žmogiškojo faktoriaus problemos – tokios kaip mažumos ir daugumos tarpusavio pasitikėjimo trūkumas (ar nebuvimas), romų bendruomenės lyderių identifikavimo ir jų reikšmės problema bei nepakankamas mediatorių panaudojimas – taip pat sunkina atskirties įveikimą
Tyrime romų problematika aptariama apibendrintai, turint omenyje visus Lietuvoje gyvenančius šiai etninei grupei priklausančius žmones, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas problemoms, išryškėjusioms Kirtimų gyvenvietėje – dėl to, kad ten jos arba giliausios, arba sukėlė daugiausia kontraversiškų reakcijų.
Kviečiame dalyvauti.
Pranešimo spaudai tekstą taip pat galite rasti čia.
ŽTSI vykdo ilgalaikį projektą Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: situacijos įvertinimas, nagrinėjantį teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą įgyvendinimą Lietuvoje. Liepos pabaigoje visuomenei pristatyta pirmoji tyrimo dalis Teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą: Asmens kodo naudojimas Lietuvoje, šiame tyrime nagrinėjamos problemos buvo aptartos su Seimo pirmininku Artūru Paulausku susitikimo Seime metu.
Spaudos konferencijoje bus pristatoma antroji projekto dalis - Privataus gyvenimo ribojimas elektroninių ryšių srityje nusikaltimų tyrimo ir prevencijos tikslais: problemos ir galimi sprendimai. Pastaruoju metu išryškėję išties dideli teisėsaugos atliekamos elektroninių ryšių kontrolės mastai kelia susirūpinimą. Elektroninių ryšių, apimančių komunikaciją laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, kontrolė kelia rimtą grėsmę žmogaus teisei į privataus gyvenimo gerbimą. LR Konstitucija numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tačiau ŽTSI ekspertų atlikta teisės aktų analizė rodo, kad esama nemažai spragų, sudarančių prielaidas piktnaudžiauti teise kontroliuoti elektroninių ryšių turinį ar srauto duomenis (pvz., atsiranda galimybė kontroliuoti su atliekamu tyrimu nesusijusius telefono numerius). Be to, žinomi atvejai, kai pažeidinėjami egzistuojantys teisės aktai ir stebima ydinga praktika.
Spaudos konferencijoje dalyvaus ŽTSI Valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, direktorius Henrikas Mickevičius, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys bei kiti teisės į privatumą ribojimu besidomintys asmenys.
Daugiau informacijos ieškokite www.hrmi.lt Naujienų ir Pranešimų spaudai skiltyse. Visą tyrimo tekstą galėsite rasti www.hrmi.lt Projektų skiltyje po spaudos konferencijos.
Dalyviai: Henrikas Mickevičius, ŽTSI direktorius; Rokas Uscila, ŽTSI Tyrimų direktorius; Kęstutis Čilinskas, ŽTSI Valdybos pirmininkas; Vladas Gaidys, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius. Šios apklausos duomenys bus panaudoti Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamai antrajai periodinei žmogaus teisių apžvalgai už 2004-uosius metus.
Apklausos metu siekta išsiaiškinti kokios institucijos, visuomenės nuomone, labiausiai pažeidinėja žmogaus teises, kokios žmogaus teisės yra labiausiai pažeidžiamos Lietuvoje, kokia socialinė grupė yra labiausiai diskriminuojama bei kiek visuomenė informuota kas Lietuvoje nustato, ar asmuo yra kaltas nusikaltimo padarymu. Šalia to ištirta visuomenės nuomonė dėl Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo - kaip žmonės vertina skubotus politikų veiksmus bei pačios sutarties svarbą.
Taip pat buvo tiriamas pakantumo lygis kišimuisi į privatų gyvenimą Lietuvai šiuo metu aktualiose srityse – asmens kodo naudojimas, seksualinės orientacijos privatumo-viešumo klausimas bei telefono pokalbių viešinimo klausimas. Čia išskirtas pakantumo lygis kišimuisi į pačių respondentų privatų gyvenimą bei viešųjų asmenų privatų gyvenimą.
Atsižvelgiant į informacijos stoką apie psichikos negalią turinčius žmones, ŽTSI ėmėsi projekto, kurio metu atliekamas žmogaus teisių monitoringas psichikos sveikatos priežiūros institucijose Lietuvoje. Šioje apklausoje pamėginta įvertinti plačiosios visuomenės požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.
Kviečiame dalyvauti.
Pranešimas spaudai taip pat čia.
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas