Žemiau rasite Instituto pranešimus spaudai. Jei čia neradote ieškomos informacijos - prašome peržvelgti Naujienų skiltį arba kreiptis į Instituto darbuotojus, tel.: 2314 676.
Renginio organizatoriai - Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Renginį remia Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija ir Jungtinių Tautų Vystymo programa (UNDP - United Nations Development Programme).
Organizatoriai taip pat pristatys nominacijas "už nuopelnus" žmogaus teisėms 2004-aisiais.
Renginio programą galite rasti čia.
Nominacijas galite rasti čia.
Pridedamas kreipimosi tekstas.
Užsitęsęs „šaltasis karas“ tarp atskirų teisėsaugos institucijų – STT bei prokuratūros – ir politikų kelia rimtą pavojų demokratinei valstybei.
Tiek dabartinis politikų, tiek teisėsaugos elgesys veda į aklavietę. Viena vertus, teisėsaugos institucijos neleistinai įsiveržė į politiką, keldamos savo veiksmais grėsmę demokratinei politinei sistemai ir žmogaus teisėms.
Kita vertus, politikai iki šiol vengia iš etikos pozicijų įvertinti netinkamus politikos ir verslo ryšius. Užuot užtikrinę parlamentinę teisėsaugos kontrolę, jie imasi desperatiško spaudimo teisėsaugos institucijoms. Tokie veiksmai yra ne mažiau pavojingi demokratinei valstybei.
Dabartinis politikų ir teisėsaugos konfliktas yra esminis Lietuvos demokratijos raidai. Nuo to, kaip pavyks jį įveikti, priklausys, kuriuo keliu pasuksime: ar grupuočių savivalės, ar brandesnės demokratinės tvarkos ir stipresnės teisinės valstybės linkme.
Deja, ligšiolinės pastangos išspręsti problemą primena abipusį šantažą. Kilusioje kovoje pirmiausia aukojamos žmogaus teisės, valstybės ir visuomenės interesai.
Matydamos tai, pilietinės organizacijos siūlo politikams penkis sprendimus, kurie padėtų įveikti šį konfliktą demokratijos ir žmogaus teisių labui:
1. Ne siekti manipuliuoti teisėsaugos institucijomis, bet laiduoti deramą jų savarankiškumą.
2. Ne viešai priekaištauti teisėsaugos pareigūnams, bet nustatyti aiškią jų atsakomybę už nekompetenciją ir neprofesionalumą.
3. Ne skųstis dėl savo bejėgiškumo, bet užtikrinti parlamentinę teisėsaugos priežiūrą ir kontrolę.
4. Užuot demonstravus teisinį nihilizmą, susirūpinti savo pačių etikos priežiūra.
5. Sustiprinti ne prokurorų, bet teismų galias.
Išsamiau ir konkrečiau šie pasiūlymai bus pristatyti rytdienos spaudos konferencijoje.
Kviečiame dalyvauti.
Dėl informacijos kreiptis:
Darius Kuolys, Pilietinės visuomenės instituto direktorius
Tel. 2314682 Mob. 867132461
Aistė Ivoškutė, Pilietinės visuomenės instituto programų koordinatorė.
Tel. 2314678 Mob. 868541538
Taip pat šį pranešimą galite parsisiųsti čia.
Besiplečiantis asmens kodo naudojimas ir jo pagrįstumas kelia didelį susirūpinimą žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Asmens kode slypi su asmeniu susijusi privati informacija (lytis bei gimimo data), kurios naudojimas turėtų būti apribotas iki minimumo. Deja, praktika rodo, kad asmens kodo reikalaujama ir tuomet, kai nėra jokios būtinybės jį atskleisti. Tai sudaro sąlygas piktnaudžiavimams ir sukelia pažeidžiamumo jausmą.
Nuo Nepriklausomybės pradžios buvo priimta apie 560 teisės aktų, jų pakeitimų arba papildymų, kuriuose reglamentuojamas asmens kodo naudojimas. Kas trečiame jų, pažeidžiant asmens teisę į privatumą, yra nepaisoma proporcingumo principo, kadangi taikomos priemonės neatitinka siekiamų tikslų.
„Netaikomas pasaulyje priimtas modernus standartas, skirtas saugoti privataus gyvenimo neliečiamumą – atskleisti privačius asmens duomenis tik būtinais atvejais ir tik tiek kiek reikia, tai yra minimalų būtiną kiekį,“ – pareiškė Henrikas Mickevičius, ŽTSI direktorius.
ŽTSI rekomenduoja teisės aktuose sumažinti prašomus pateikti asmens duomenis, kad toks reikalavimas būtų adekvatus norimam tikslui pasiekti. Be to, numatyti kiek galima daugiau atvejų, kada tiesioginiai asmens identifikatoriai prieš juos naudojant yra modifikuojami, pakeičiami užkoduotais; apsvarstyti galimybę suteikti (pakeisti turimą) asmens kodą į atsitiktinę skaičių seką (kurioje neatsispindėtų lytis, gimimo data), paliekant tolesnį visa apimantį jo pritaikymą, arba ženkliai apriboti asmens kodo naudojimą, vadovaujantis proporcingumo principu; bei atsisakyti privalomo asmens kodo skelbimo visuomenės informavimo priemonėse.
Visą privatumo pažeidimų tyrimo tekstą galite rasti čia.
Visą Žmogaus teisių apžvalgos tekstą galite rasti čia.
Teisės ekspertai ragina tobulinti teisės aktus, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo galimo antstolių piktnaudžiavimo, nustatyti ribas, kiek jie gali išreikalauti iš žmogaus.
"Antstoliams sudarytos galimybės, įdėjus mažas darbo sąnaudas, išsireikalauti iš asmenų dideles sumas, kaip administravimo išlaidas ir atlyginimą už darbą", - išanalizavę situaciją tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Teisės projektų ir tyrimų centras, kurie kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus.
Teisininkai siūlo, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu reikšmingi antstolių veiklos klausimai, taip pat ir mokėjimai antstoliams turėtų būti reglamentuojami įstatymu.
Teisės projektų ir tyrimų centras ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įvertino informaciją, jog daug asmenų skundžiasi dėl to, kad policijos pareigūnai, paskyrę baudas, perduoda jas išieškoti antstoliams, kurie areštuoja sąskaitas bankuose ar kitą turtą ir išieško daug didesnes sumas nei paskirtoji bauda.
Asmenys taip pat skundžiasi dėl to, kad be jokio antstolio įspėjimo dėl baudos išieškojimo netikėtai sužino, kad antstolis yra areštavęs jų turtą, banko sąskaitas.
Policijos pareigūnai per 2003 metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskyrė 285,6 tūkst. baudų už 80,7 mln. litų.
Pagal Teisingumo ministro patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukciją, išieškant, pavyzdžiui, 250 litų baudą, antstoliui priklauso 200 litų atlyginimas ir 60 litų administravimo išlaidų. Didėjant išieškomoms sumoms, proporcingai didėja antstolių pajamos.
Kad pareigūnų nubaustiems žmonėms greta baudos nereikėtų mokėti dar didesnių sumų antstoliams, įstatymai (Civilinio proceso kodeksas ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) numato, kad, kai nubaustasis gauna darbo užmokestį, pensiją ar stipendiją, pareigūnai negali baudos išieškojimo nukreipti antstoliams, o turi siųsti nutarimą išieškojimui tiesiai iš asmenų darbo užmokesčio, pensijos ar stipendijos.
Įstatymai antstoliams draudžia tokiais atvejais priimti pareigūnų nutarimus vykdymui.
Atsižvelgdami į pažeidėjo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, pareigūnai gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį.
Tačiau teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, pažeisdama kodeksų nuostatas, nurodo, kad jeigu skolininkas pateikia antstoliui dokumentus, kad išieškoti pinigų sumą galima darant atitinkamo dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, antstolis vykdo tokį išieškojimą.
Jis netgi gali nukreipti išieškojimą į kitą skolininko turtą, jei iš minėtų pajamų negalima išieškoti per šešis mėnesius. Jam taip pat leidžiama išieškotojo prašymu papildomai areštuoti tokio skolininko turtą.
"Instrukcija tarsi specialiai sudaro galimybes antstoliams gauti didesnes pajamas", - konstatuoja ekspertai.
Pagal instrukciją tik maža bauda nubaustas asmuo turi galimybę gauti iš antstolio žinią, kad bus išieškojimo veiksmai, ir pasiūlymą mokėti geruoju. Didesnėmis baudomis nubaustieji paliekami be galimybės gauti tokią informaciją ir tokį pasiūlymą.
Teisės ekspertų turima informacija rodo, kad pareigūnai ir antstoliai mieliau laikosi ne žmonėms naudingų įstatymų (kodeksų) reikalavimų, bet vadovaujasi teisingumo ministro patvirtinta instrukcija. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Teisės projektų ir tyrimų centras siūlo Teisingumo ministerijai Sprendimų vykdymo instrukciją suderinti su kodeksų normomis, taip pat ją pataisyti, atsisakant vien antstoliams naudingų, bet žmogaus teisių apsaugos požiūriu nepriimtinų normų.
Diskusijos organizatorius – Žmogaus teisių stebėjimo institutas.
Birželio 10 dieną publikuotoje žmogaus teisių apžvalgoje ŽTSI išreiškė susirūpinimą dėl nuolatinių teisės į privatumą bei teisės į teisingą teismą pažeidimų, ryškių asmens psichinio ir fizinio integralumo apsaugos užtikrinimo trūkumų – tokių kaip pagalbos, teisinės apsaugos bei reabilitacijos sistemų trūkumas prekybos žmonėmis ir smurto aukoms, ypatingai vaikams. Taip pat nepagrįstai ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime, stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus.
Visą apžvalgos tekstą galite rasti čia.
Maloniai prašome susisiekti su nurodytu kontaktiniu asmeniu dėl apsilankymo renginyje.
Pastarųjų 8 mėnesių patirtis parodė, kaip svarbu įvertinti mūsų renkamų tautos atstovų sugebėjimą apsaugoti ir užtikrinti žmogaus teises,“ sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. „Nors politiniai narystės Europos Sąjungoje kriterijai reikalauja, kad Lietuva užtikrintų institutų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumą, sistemingas šių kriterijų laikymosi monitoringas, vykdytas Europos Komisijos, nutrauktas. Todėl mes matome būtinybę pratęsti šį darbą.“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalga rodo didelius privačių telefoninių pokalbių klausymosi mąstus, griežtos operatyvinės veiklos kontrolės stoką. Padažnėjo tarnybinio piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejai, o privatumo pažeidimai Lietuvos spaudoje ir televizijoje yra kasdienis reiškinys.
Prekybos žmonėmis aukos negauna tinkamos teisinės pagalbos ir susiduria su stigmatizuojančiais stereotipais iš teisinių ir socialinių institucijų, kurios turėtų jas ginti, pusės. Smurto šeimoje aukos nesulaukia nei deramo smurto atvejų įvertinimo teisėsaugos institucijose, nei atitinkamų paslaugų. Nėra sistemos sprendžiant vaikų, nukentėjusių nuo neteisėtų veikų, patyrusių smurtą ar prievartą, reabilitacijos problemas. Vaikų globos institucijos nepasiruošusios suteikti reikiamą pagalbą prievartą patyrusiems vaikams.
Žmogaus teisių apsaugą turinčios užtikrinti valstybės institucijos, visų pirma teismai, ne visada tinkamai atlieka savo funkcijas. „Daugelis teisėjų vis dar jaučiasi esą valstybės interesų gynėjai, kai iš tiesų demokratinėje valstybėje teisėjai yra neutralūs ginčų arbitrai ir pamatinių teisės viršenybės bei žmogaus teisių principų įgyvendintojai,“ teigia Kęstutis Čilinskas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas. Vienas iš pavyzdžių - antstolių veikla, kuri tampa panaši į socialiai nejautrų „skolų išmušinėjimo“ verslą. Kai kuriais atvejais antstoliai išieškodavo sumą, keliolika kartų viršijančią paskirtą baudą.
Apžvalgoje taip pat teigiama, kad savivaldos rinkimų tvarka neužtikrina pagarbos rinkėjų valiai, taip pat nepagrįstai ribojamos bendruomenių galimybės dalyvauti priimant sprendimus savivaldybėse. Stebimi ryškūs teisės į nuosavybės apsaugą, pacientų teisių pažeidimai ir diskriminacija dėl amžiaus. Lietuvos žurnalistų savireguliacijos institucijos kritikuojamos dėl nesugebėjimo tinkamai apsaugoti piliečius nuo žmogaus teisių pažeidimų.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas yra nepriklausoma, pilietinę visuomenę atstovaujanti organizacija, kurią 2003 m. įsteigė Atviros Lietuvos fondas. Pagrindinis instituto tikslas – skatinti atviros, demokratinės visuomenės Lietuvoje kūrimą, įtvirtinant žmogaus teisių principus. Institutas atlieka sistemingus tyrimus, ruošia išvadas bei rekomendacijas, siekiant įtakoti pokyčius teisės aktuose, programose bei paslaugose ir užpildyti spragą tarp teorijos ir praktikos, tarp politikos ir įgyvendinimo.
Papildoma medžiagą žiniasklaidai galite rasti čia.
Pranešimą taip pat galite rasti interneto vartuose Infolex, bei agentūrų ELTA ir BNS tinklapiuose.
Kviečiami dalyviai: Toma Birmontienė (žmogaus teisių centras), Girvydas Duoblys (Pilietinių iniciatyvų centras), Robertas Petkevičius (Nacionalinė sveikatos taryba), Jolanta Savickienė (LRS Žmogaus teisių komitetas), Mantas Gurevičius (Narkotikų kontrolės departamentas) ir kiti. Diskusija vyks kaip satelitinio seminaro "Narkomanija, ŽIV/AIDs ir bendruomenė" partnerystė ar socialinė atskirtis" dalis. Seminaro tikslas - pasitelkus į 2004-05-13 konferenciją "Narkomanija, ŽIV/AIDS: problemos ir pagrįsti sprendimai" atvykusius ekspertus iš tarptautinių organizacijų, kartu su valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais apsvarstyti narkotine priklausomybe bei ŽIV/AIDS sergančiųjų integravimo į socialinių bei sveikatos paslaugų sistemą problemas Lietuvoje bei parengti siūlymus minėtos konferencijos rezoliucijos projektui.
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2004 vasario 6 d.
Vilnius
Naujai įkurta nepriklausoma žmogaus teisių priežiūros institucija siunčia iššūkį valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai. Siekiama žmogaus teises, numatytas teisės aktuose, priartinti prie žmogaus, užtikrinti jų realizavimo, įgyvendinimo prielaidas.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas šiandien pranešė, jog pradeda žmogaus teisių monitoringą Lietuvoje.
“Lietuvoje trūksta pilietinės kontrolės. Valstybinės valdžios institucijos neužtikrina žmogaus teisių, kurios numatytos tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose aktuose” - pareiškė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
Ruošiant bendrą Lietuvos Respublikos Seimo ir Jungtinių Tautų plėtros programos Nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą, 2002 metais atliktas tyrimas „Žmogaus teisės Lietuvoje: padėties įvertinimas“. Jis parodė, kad 45 procentai Lietuvos gyventojų nepritaria teiginiui, jog „dabartinė žmogaus teisių politika yra geresnė, negu sovietmečio.“ Be to, daugiau negu 1/3 respondentų nurodė, kad žmogaus teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos sistemingai, o 53 procentai respondentų nurodė, kad teisės pažeidžiamos kartais. Pabrėžtina, kad tik 2,5 procentai respondentų manė, kad pažeidimų beveik nėra ar visiškai nėra. Paminėtina ir tai, kad 64 procentai respondentų pareiškė, kad “beprasmiška kur nors kreiptis dėl žmogaus teisių pažeidimo, niekas nepadės.”
H. Mickevičius teigė, kad žiniasklaida turėtų aktyviau šviesti visuomenę apie žmogaus teises, operatyviau informuoti apie pažeidimus bei jų sukeltus padarinius, taip pat jų pašalinimo ar sumažinimo galimybes. „Lietuvoje veikia nemažai organizacijų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, tačiau nepaisant jų pastangų, dalis piliečių jaučia, jog jie neturi galimybių dalyvauti demokratiniuose procesuose. Realus žmogaus teisių užtikrinimas yra svarbi demokratinio gyvenimo būdo įtvirtinimo priemonė.”
Pabrėžtina, kad nepriklausomo žmogaus teisių monitoringo reikalingumas padidėja Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. “Nors politiniai narystės Europos Sąjungoje kriterijai reikalauja, kad Lietuva užtikrintų institucijų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumą, paradoksalu, kad sistemingas šių kriterijų laikymosi monitoringas, kuris buvo vykdomas Europos Komisijos, yra nutraukiamas”, kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjo - Atviros Lietuvos fondo - valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus. “Taigi, šis darbas dabar guls ant pilietinės visuomenės pečių. Atviros Lietuvos fondo valdyba mato būtinybę ir galimybę įžengti ten, kur nepriklausomas monitoringo mechanizmas nustojo veikti.”
Atviros Lietuvos fondas įsteigė Žmogaus teisių stebėjimo institutą 2003 metų pabaigoje. Paramą institutui suteikė Atviros visuomenės institutas Niujorke. Fundamentalūs instituto tikslai yra ugdyti pilietinės visuomenės gebėjimus stebėti ir daryti įtaką valstybinei žmogaus teisių politikai bei praktikai, kelti žmonių sąmoningumo lygį informuojant apie žmogaus teisių pažeidinėjimo priežastis ir pasekmes bei motyvuoti valstybės institucijas ir pareigūnus, kad jie efektyviai tobulintų teisės aktus, programas bei paslaugas, orientuotas į žmogaus orumo bei žmogaus teisių apsaugos įtvirtinimą.
“Vadovaudamiesi originalia metodologija, mes vykdysime kompleksinį valdžios institucijų darbo žmogaus teisių srityje stebėjimą, kurio rezultatas bus tyrimo dokumentas, naudotinas argumentuojant būtinus pakeitimus,” pabrėžė instituto tyrimų direktorius dr. Rokas Uscila. “Kai kuriose srityse nepriklausomą monitoringą mes vykdysime pirmą kartą.”
© 2012 Žmogaus Teisių Stebėjimo Institutas